Bendri duomenys.

  • Sostinė –Alžyras
  • Plotas – 2 381 740  kv. km.
  • Gyventojų skaičius –   39,21 mln.  (2013 m.)
  • Pagrindinė kalba – arabų, berberų
  • Pagrindinė religija – musulmonų sunitų
  • Valiuta – Alžyro dinaras
  • Klimatas – vasaros karštos, šiaurėje drėgna ir šilta, pakrantėje vėsiau, žiemos švelnios

Geografija.

Alžyras yra Mahrebo regiono valstybė. Šis regionas plyti šiaurės bei šiaurės vakarų Afrikoje ir tęsiasi nuo Atlanto vandenyno iki Egipto. Jis apima Viduržemio jūros pakrantės lygumą, Atlaso kalnyną Maroke, Alžyrą bei Tunisą, o kartais jam priskiriama ir Tripolitanija. Didžioji Alžyro pakrančių dalis yra kalvota ir kalnuota, pietinė teritorija – derlingos žemės, kylančios link Atlaso kalnų. Beveik visą likusią Alžyro dalį dengia Sacharos dykuma.

Istorija.

Berberai, įskaitant tuaregus, mažiausiai nuo 10 000 m. pr. Kr. Buvo vietiniai Alžyro gyventojai. Kartaginiečiai 1000 m. pr. Kr. Pradėjo kolonizuoti pakrantės teritorijas, o berberų Numidijos karalystė buvo įtraukta į Kartaginą. Numidija bandė išsilaisvinti, tačiau 200 m. pr. Kr. Buvo užgrobta Romos. Byrant Romos imperijai, teritoriją užkariavo vandalai, bet jie buvo išstumti Bizantijos imperatoriaus Justiniano I, kuris išsaugojo valdžią iki VII amžiaus, kai į šiuos kraštus ėmė skverbtis islamas. Fatimidai greitai įkūrė imperiją šiaurės rytuose, tačiau po rekonkistos, Ispanijos XV ir XVI a. pradėjo rengti atakas prieš Alžyro pakrantės miestus, priversdama juos prašytis Osmanų imperijos pagalbos. 1830 m. į Alžyrą įsiveržė Prancūzija, ir prasidėjo kolonizacijos procesas. 1954 m. Nacionalinio išsivadavimo frontas, kuris 40 metų buvo dominuojanti politinė jėga, pradėjo karą, pareikalavusį 350 000 žmonių gyvybių. 1962 m. Alžyras iškovojo nepriklausomybę, į valdžią atėjo Ahmedas Ben Bella. 1965 m. jį nuvertė pulkininkas Houari Boumedienne, kuris įsteigė Karinę Tarybą ir pradėjo reformas, tokias kaip valstybinė sveikatos apsauga. 1991 m. Funfamentalistinis islamo gelbėjimo frontas netikėtai laimėjo prieš NIF ir po to prasidėjo arši pilietinė nesantaika. Ji peraugo į maištą, kuris nuo 1992 iki 1998 m. nusinešė 100 000 gyvybių. Abejotinuose rinkimuose laimėjęs Abdeladzi Bouteflika 1999 m. tapo prezidentu. Tačiau sav o pergalę įtvirtino 2004 m. triuškinančiai laimėjęs Islamo gelbėjimo frontas. Iki šių dienų jis yra šalies prezidentas.

Įdomūs faktai.                  

  • Alžyro Liaudies Demokratinė respublika padalinta į 48 vilajas, 553 apskritis (dairas) ir 1541 savivaldybes (baladijas).
  • Upių tinklas labai retas, dauguma upių vagų pasipildo tik po lietaus (vadės). Pagrindinė upė – Šelifas.
  • Didžiojoje šalies dalyje vyrauja dykumų dirvožemiai, o šiaurėje – subtropikų rudžemiai.
  • Arabų kalba yra gimtoji daugiau nei 55 % Alžyro gyventojų. 72 % iš jų kalba alžyrietiška arabų kalba.
  • Šiuolaikinė Alžyro literatūra yra suskilusi į dvi dalis: prancūzišką ir arabišką. Tai lėmė naujausia šalies istorija.