Bendri duomenys.

  • Sostinė – Ndžamena
  • Plotas – 1 284 000  kv. km.
  • Gyventojų skaičius –   12,83 mln.  (2013 m.)
  • Pagrindinė kalba – prancūzų, arabų
  • Pagrindinė religija – krikščionių, animistų, musulmonų
  • Valiuta – Afrikos finansinės sandraugos frankas
  • Klimatas – karšta visus metus, pietuose lyja nuo gegužės iki spalio

Geografija.

Čadas, Centrinės Afrikos šalis, plyti į pietus nuo Libijos. Pavadinimą šalis gavo nuo Čado ežero, esančio ties vakarine siena su Nigerija. Šios Sahelio regiono šalies šiaurėje driekiasi Sacharos dykuma, pasižyminti nuožmiomis sausromis. Aozou ruože, skiriančiame Čadą nuo Libijos, esama urano, o į pietus nuo šio ruožo stūkso Tibesčio kalnai. Drėgnose pietinėse žemumose auginama medvilnė, taip pat svarbi galvijininkystė.

Istorija.

1908 m. Čadas buvo didžiausia iš keturių šalių, sudarančių Prancūzų Pusiaujo Afriką. Nuo 1913 m, ji tapo atskira Prancūzijos kolonija, 1958 m. paskelbta Prancūzijos Sandraugos autonomine respublika, o visišką nepriklausomybę gavo 1960 m. Pirmuoju prezidentu tapo Christianas Ngarta Tombalbaye. 1969 m. nepasitenkinimas dėl jo vienpartinio režimo įplieskė pilietinį karą tarp musulmonų arabų ir tuaregų šiaurėje bei krikščionių ir animistų pietuose. Karas tęsėsi 30 metų. Čadas patyrė Kadafio vadovaujamos Libijos įsiveržimą ir šiaurinės šalies dalies okupaciją. 1973 m. bei vėlesnius užpuolimus 1983 m. ir 1987 m. Galiausiai Libija atsitraukė, tačiau pasiliko uranu turtingą Aozou ruožą, kuris Čadui buvo grąžintas tik 1994 m. 1996 m. priimta demokratinė konstitucija ir Idriss Deby – valstybės perversmo metu pakeitęs ankstesnį vadovą – buvo perrinktas daugiapartiniuose rinkimuose. Jis išrinktas pakartotinai ir 2001 m. Vyriausybės galva yra ministras pirmininkas. Šiauriniame Čade 1998 m. prasidėjo nauji sukilimai ir, nepaisant dviejų taikos susitarimų, pasirašytų 2002 m. ir 2003 m., vis dar pasitaiko kovos protrūkių.

Įdomūs faktai.

  • Čado lyguma su Čado ežeru sudaro 90 proc. šalies teritorijos. Rytuose Čado lyguma pereina į Enedi kalnyną (1450 m) ir Vadajaus masyvą (1320 m), šiaurėje iškilę vulkaniniai Tibesčio kalnai(3415 m Emi Kusis) ir Erdi plokščiakalnis.
  •  Šalies centrinės dalies šiaurėje yra žemiausias taškas – Bodelės įduba.
  • Didžiausios šalies upės yra Šaris ir Logonė, kurių baseinai pietuose siekia Azandę ir iš ten perneša vandenį į savanas.
  • Čadas neturi išėjimo į jūrą.
  • Derlingiausia žemė yra šalies pietuose, kur daug kritulių. Medvilnė ir žemės riešutai yra pagrindiniai pelno šaltiniai, mažesni eksporto šaltiniai yra sorai, ryžiai, manijokai ir batatai.