Bendri duomenys.
Geografija.
Naujoji Zelandija – Pietų Ramiojo vandenyno valstybė į pietryčius nuo Australijos, sudaryta iš salų, kurių svarbiausios – Šiaurės, Pietų, Situarto bei Čatano. Jai taipogi priklauso mažesnės Antipodų, Oklando, Bounčio, Kambelio ir Kermadeko salos. Iš priklausomų nuo
N. Zelandijos teritorijų paminėtinos Kuko salos, Niujė ir Tokelau, be to, reiškiamos pretenzijos į Antarktidos žemes.
Istorija.
1642 metais Naujosios Zelandijos salas atrado Abelis Tasmanas, kuris manė, kad tai – ankščiau atrastos Čilės pakrantės. 1769 metais prasidėjo išsamus salų tyrinėjimas, banginių ir ruonių medžioklės ekspedicijos ir europiečių kolonizacijos. 1815 – 1840 metais vyko Muškietų karai, nusinešę tūkstančius gyvybių. 1875 metais įsteigtas Vaitangio tribunolas, kurio užduotis nagrinėti nusiskundimus sutarties pažeidimais. Iki 1841 metų Naujoji Zelandija buvo administruojama kaip Australijos Naujojo Velso kolonija.
Pirmoji Naujosios Zelandijos sostinė buvo šių dienų Russelas, tačiau neilgai trukus ji perkelta į Oklandą, o nuo 1865 m. Naujosios Zelandijos sostinė Velingtonas. Nuo 1952 metų valstybės galva yra Elžbieta II, atstovaujama generalgubernatoriaus.
Įdomūs faktai.