Bendri duomenys.
Geografija.
Nepriklausoma Uzbekijos respublika yra tankiausiai gyvenama Vidurinės Azijos šalis. Ji ribojasi su Kazachija vakaruose ir šiaurėje, su Kirgizija ir Tadžikija – rytuose, o su Afganistanu ir Turkmėnija – pietuose. Dauguma šalies teritorijos užima dykumos, išskyrus plačius lėkštus intensyviai drėkinamus Amudarjos ir Syrdarjos upių slėniųs. Šios upės teka į šiaurės vakaruose esančią Aralo jūrą, kurią Uzbekija dalinasi su Kazachija. Rytinė Uzbekijos dalis baigiasi Ferganos slėniu, kuris yra apsuptas Tadžikijos ir Kirgizijos kalnų.
Istorija.
Dabartinė Uzbekijos teritorija nuo senovės buvo vadinama Transoksiana. 327 m. pr. m. e. Sogdą pasiekė Aleksandras Makedonietis, vėliau regioną kontroliavo Graikų karalystė. VIII a. Chorezmą ir Sogdą nukariavoKalifatas ir pradėta krašto islamizacija. Tai buvo vėliausiai užkariauta ir atokiausia Kalifato teritorija, todėl joje susidarė sąlygos atgimti islamiškajai Persijos kultūrai. XI−XIII a. vienu iš svarbiausių Didžiojo Irano regionų tapo Chorezmas, iš kurio kilo net dvi galingos imperijos. Pirmoji jų buvo Seldžiukidų imperija, kurios teritorijos vakaruose pasiekė Mažąją Aziją. Šiai nusilpus, iš Chorezmo didelę dalį Irano suvienijo Anušteginidai (1077−1231 m.), kurių hegemonija vakaruose pasiekė dab. Azerbaidžaną. Tai buvo vienas brandžiausių Transoksianos kultūrinio suklestėjimo laikotarpių.
XIII a. Chorezmą ir Sogdą nusiaubė Mongolų imperija, o dab. Uzbekijos teritorijoje įsitvirtino Čagatajaus Chanatas. Šiam silpstant, XIV a. Sogdo regione iškilo karvedys Tamerlanas, įkūręsTimūridu imperija. Timūridams valdant Sogdo miestai, ypač sostinė Samarkandas patyrė didžiulį kultūrinį suklestėjimą. Čia klestėjo architektūra, tapyba, literatūra, rašoma čagatajų kalba Tačiau pasinaudoję imperijos nusilpimu, į teritoriją XVI a. migravo klajokliai uzbekai, vedami Šaibanidų klano. Uzbekų viešpatavimo laikais pasikeitė vietos gyventojų kalba. Kraštas smuko ekonomiškai. Tai nulėmė Šilko kelio svarbos nykimas, nuolatiniai karai tiek su Sevefidais pietuose, tiek su kazachais šiaurėje.
Nors trys uzbekų chanatai XIX a. patyrė stiprėjimą, XIX a. pabaigoje juos užkariavo Rusijos imperija.Po 1917 m. revoliucijos vietos gyventojai siekė nepriklausomybės, tačiau tai nepavyko. Uzbekų teritorijos buvo įjungtos į Turkestano ATSR. o vėliau šio žemėlapis buvo perbraižytas, nubrėžiant dabartines Uzbekijos sienas. 1924 m. suformuota Uzbekijos TSR. Tarybų Sąjungos sudėtyje Uzbekija išbuvo iki 1991 m. Nuo nepriklausomybės šalį valdo vienas prezidentas − Islamas Karimovas.
Įdomūs faktai.