Bendri duomenys.
Geografija.
Iranas yra Artimųjų Rytų valstybė, šiaurėje skalaujama Kaspijos jūros, o pietuose – Persijos ir Omano įlankos, turinti sausumos sienas su Iraku, Armėnija, Azerbaidžanu, Turkmėnija, Afganistanu, Pakistanu ir Turkija. Šalį sudaro centrinis plokščiakalnis, kertamas kalnagūbrių ir dykumų, ir lygesnės pakrančių sritys. Irane būna žemės drebėjimų ir ilgai trunkančių sausrų.
Istorija.
Anksčiau vadinta Persija, šalis nuo 1935 m. pasivadino Iranu, arijų genčių vartotu vardu. Arijų gentys, apsigyveno Persijoje apie 2000 m. pr. Kr., ir šiuolaikiniai persai kildina save iš šių genčių. Kyris Didysis nukariavo Mediją 550 m. pr Kr. Ir įkūrė pirmąją Irano imperiją, valdomą Achemenidų dinastijos. Imperija išsiplėtė, apimdama Mažąją Aziją ir Egiptą,o Trakija ir Makedonija buvo prijungtos vėliau. Persijos imperija išsilaikė per graikų persų karus 499-449 m. pr. Kr. VII a. arabai užkariavo Iraną ir vietoje zoroastrizmo įvedė islamą. XII a. prasidėjo turkų seldžiukų valdymas, trukęs iki XIV a. 9 dešimtmečio, kada Persija tapo Timūro imperijos dalimi. XIX a. carinės Rusijos įtaka didėjo šalies šiaurėje, o D. Britanijos – pietuose. 1856 – 1857 m. Persija kariavo su D. Britanija, bandydama atsiimti Herato miestą, priklausiusį Afganistanui.1907 m. privedė prie Persijos okupacijos, įvykdytos rusų ir britų pajėgų, o 1917 m. Persija faktiškai tapo D. Britanijos protektoratu. 1921 m. kariuomenės karininkas Reza chanas užėmė valdžią karinio perversmo, o 1925 m. pasiskelbė Persijos šachu ir pradėjo Pehlevi dinastiją. Sunerimusios dėl Irano simpatijų Ašies valstybėms, 1941 m. šalį okupavo britų ir sovietų pajėgos. Tais pačiais metais Reza Pehleri buvo priverstas atsisakyti sosto savo sūnaus. 1980 – 1988 m. Iranas kariavo kruviną karą su savo kaimynu Iraku, o ajatola Chomeini ragino Irako šiitus sukilti prieš savo valdžią. 1989 m. Ajatola Chomeini mirė, prieš tai paskelbęs fatvą dėl švantvagystės. 1997 m. Rafsandžani pakeitė Muhamadas Chatami, tęsęs savo reformas ir po perrinkimo 2001 m. 2003 m. žemės drebėjimas nusinešė kas dešimto Bamo miesto gyventojo gyvybę, iš viso žuvo 40 000 žmonių. Nuo 2005 metų į valdžią atėjo Mahmudas Ahmedinedžadas, o vėliau Ali Chamenėjus.
Įdomūs faktai.