Bendri duomenys.
Geografija.
Omanas – sultonatas užimantis Arabijos pusiasalio pietrytinį kampą ir iki 1970 m. žinomas kaip Omano ir Maskato valstybė. Omano kaimynai šiaurės vakaruose – Jungtiniai Arabų Emyratai, vakaruose – Saudo Arabija ir pietvakariuose – Jemenas. Centrinę Omano dalį užima dalis Rub al Chalijaus dykumos, o šiaurės vakarų ir pietryčių pakrantėmis eina kalnai. Į vakarus nuo sostinės Maskato, kuriame auginamos garsiosios datulės, ties Omano įlanka driekiasi derlinga žemuma.
Istorija.
Manoma, kad Omanas senovėje buvo pusiau legendinė klestinti Magano jūrų valstybė tuo pačiu metu, kaip ir Mesopotamijos šumerų civilizacija, kurios gyvavimas baigėsi 2000 m. pr. m. e. Dėl šios aplinkybės Omanas ir kai kurios kitos gretimos Artimųjų Rytų teritorijos priskiriamos „civilizacijos lopšiui“, Omanas buvo Persijos imperijos provincija nuo 563 m. pr. Kr. Iki pat arabų užkariavimo. 751 m. buvo įkurtas Ibadi musulmonų imamatas, kurio imamai, musulmonų lyderiai save kildino iš paties pranašo Muchamedo. Ibadiečiai skelbė esą giminingi karidžitams, kurie buvo pirmieji Ali, ketvirtojo islamo kalifo, remėjai.
1508 m. portugalai užgrobė pagrindinį Maskato uostą, kuris per amžius buvo prekybinis centras, ir išlaikė jį savo rankose iki 1659 m., kai jį perėmė Osmanai. Turkai buvo išvyti 1741 m., įsigalėjus ir šiuo metu valdančiai dinastinai, pradėtai Achmedo ibn Saido. XIX a. Omanas tapo galinga valstybe su valdomis Beludžistane ir Zanzibare, kurios buvo prarastos. Nuo 1891 iki 1951 m. Omanas buvo britų protektoratas. 1970 m. reakcingąjį sultoną Saidą ibn Teimūrą pakeitė jo sūnus Kabusas ibn Saidas, paskui į valdžią atėjo Qaboos bin Said Al Said ir vadovauja iki dabar.
Įdomūs faktai.