Bendri duomenys.
Geografija.
Moldavija – pietryčių Europos sausumos valstybė tarp Rumunijos vakaruose ir Ukrainos rytuose. Vakarinė siena su Rumunija eina Pruto upe, kuri, prieš įtekėdama į Juodąją jūrą, susilieja su Dunojumi. Krašto paviršius – kalvotos lygumos (aukščiausias taškas 430 m.), kurias sudaro gerai drėkinamos derlingos žemės.
Istorija.
Anksčiau regionas, kuriame yra šiandieninė Moldavija, buvo didesnioji dalis senovės Dakijos, Trajano prijungtos 106 m. prie Romos imperijos ir tapusios jos provincija. Būdamas strateginių kelių tarp Europos ir Azijos sankirtoje, šis kraštas buvo dažnai puldinėjamas mongolų ir kitų genčių. Viduramžiais didžioji šiuolaikinės Moldavijos dalis kartu su Besarabija ir Bukovina sudarė centrinę Moldavijos kunigaikštystės dalį. 1775 m. Austrija užgrobė Bukoviną, o po 1812 m. Bukarešto taikos Rusijai atiteko Besarabija. 1859 m. vakarinė Moldavijos kunigaikštystės dalis susijungė su Valakija sudarydama senąją Rumunijos karalystę.
Baigiantis Pirmajam pasauliniui karui, Besarabija išsilaisvino iš Rusijos ir kartu su Bukovina 1918 m. susijungė su Rumunija. Rusija atsisakė pripažinti šį pasitraukimą ir 1940 m. vėl užkariavo Besarabiją. Galiausiai pagal 1947 m. taikos sutartį Rumunija atsisakė Besarabijos ir Šiaurinės Bukovinos Sovietų Sąjungos naudai. 1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai, Moldavija, kaip nepriklausoma Moldavijos Respublika, įėjo į Nepriklausomų valstybių sandraugą. Padniestrės regionas, iki šiol dominuojamas etninių rusų ir ukrainiečių, 1991 m. taip pat siekė nepriklausomybės, bijodamas Moldavijos ir Rumunijos susijungimo. Padniestrę parėmė Rusijos kariuomenė, ten esanti iki šiol taikos palaikymo dingstimi. Nors buvo siekiama susijungti su Rumunija, tačiau 1994 m. referendumas, kuriame priimta nauja konstitucija, šią idėją atmetė. 2001 m. rinkimus laimėjo komunistų partija, o prezidentu parlamente buvo Vladimiras Voroninas. Šiuo metu šalies prezidentas yra Nicolae Timofti.
Įdomūs faktai.