Bendri duomenys.
Geografija.
Valstybė šiaurrytiniame Pietų Amerikos krante, Gajanos kooperacinė respublika, šiaurės rytuose ribojasi su Venesuela, pietuose ir vakaruose – su Brazilija, o rytuose – su Surinamu. Siena su Venesuela ir pietinė Gajanos ir Surinamo sienos dalis vis dar yra ginčų objektas. Šios „daugelio vandenų šalies“ pakrantės lyguma, kurioje susitelkę dauguma gyventojų, daugiausia sudaro nusausintos pelkės ir liūnai. Truputį toliau į krašto gilumą driekiasi smėlinga juosta, kurioje želia drėgnieji atogrąžų miškai ir randami naudingųjų iškasenų klodai. Centrinėje šalies dalyje yra daugiausia kalnuota, tankiai apaugusi miškais plynaukštė, miškinga savana ir Essequibo slėnis, o Pakaraimos kanai stūkso ties Venesuelos Brazilijos siena.
Istorija.
Kai ispanų tyrinėtojai 1499 m. atvyko į šį kraštą, Gajanoje gyveno Amerikos indėnai. Po to atvyko olandai, XVII a. įkūrę tris skirtingas kolonijas, o nuo 1796 m. Gajaną okupavo britai. 1814 m. Olandija oficialiai perleido šalį Didžiajai Britanijai. 1831 m. šalis tapo atskira Britanijos Gajanos kolonija, o 1966 m. – nepriklausoma valstybė, Britanijos Tautų sandraugos nare. Vergovės panaikinimas XIX a. 4-ame dešimtmetyje paskatino juodaodžių apsigyvenimą šalyje ir susaistytų sutartimis darbininkų įvežimą iš Indijos, Kinijos ir Portugalijos darbui cukraus plantacijose. Visa tai baigėsi sprogstamojo etninio mišinio susidarymu, kuris kelia politinių neramumų net ir šiais laikais. Iki XX a. 10 – ojo dešimtmečio Gajana daugiausia turėjo socialistinės pakraipos vyriausybes. 1992 m. Cheddi Jaganas pirmą kartą prezidentavęs XX a. 6 – ajame dešimtmetyje, atėjo į valdžią per pirmuosius Gajanos laisvais laikomus rinkimus. Po mirties jį pakeitė žmona Džaneta atsistatydinusi 1999 metais, dėl prastos sveikatos. Iš jos valdžią perėmė Bharratas Jagdeo, kuris buvo perrinktas 2001 m. Nuo 2011 metų šalies prezidentas yra Donald Ramotar.
Įdomūs faktai.