Bendri duomenys.
Geografija.
Nors Belizas yra Centrinėje Amerikoje, jis turi daugiau bendro su Karibų regiono šalimis, nei su savo artimiausiomis kaimynėmis, o tai atspindi ir oficialiose kalbose – ilgainiui ji gali tapti ispanakalbe valstybe. Be rytinės pakrantės, skalaujamos Karibų jūros, Belizą supa Meksika ir Gvatemala. Pakrantės lyguma yra žema, pelkėta, su neaukštais kalnais pietinėje dalyje bei atogrąžų miškų plotais. Vietovėje dažni uraganai ir pakrantės potvyniai.
Istorija.
Šioje teritorijoje apie 900 – uosius metus mūsų eros metais klestėjo majų civilizacija. Pirmieji europiečiai atvyko XVI a., o pretenzijas į vietovę pareiškė ispanai, tačiau joje neįsikūrė. Čia pradėjo kurtis piratai bei laivų sudužimą patyrę anglų jūreiviai, o 1638 m. buvo įsteigta pirmoji kolonistų gyvenvietė. 1862 m. kraštas tapo britų kolonija ir buvo pavadintas Britų Hondūru, joje imta kurti vergų dirbamas cukraus plantacijas. Kolonija gavo savivaldą 1964 m., o 1973 m. jos pavadinimas pakeistas į Belizą – tai buvo paskutinioji britų kolonija Amerikos žemyne. 1981 m. Belizas tapo nepriklausoma valstybe, Tautų Sandraugos nare, o 1992 m. ją kaip nepriklausomą valstybę, galiausiai pripažino ir Gvatemala, nors ši vis dar pretenduoja į dalį pietinės Belizo teritorijos.
Britų karinės pajėgos įžengė į Belizą XX a. aštuntame dešimtmetyje dėl sienos konfliktų su Gvatemala, kuri remdamasi senomis ispanų sutartimis, nuo XIX a. pr. tvirtina turinti teises į Belizo pasienio teritoriją. Šis ginčas trukdė Britų Hondūrui siekiant visiškos nepriklausomybės. Netgi šiandien tai išlieka ginčytinu klausimu ir kartais Jungtinei Karalystei bei Karibų regiono šalims tenka tarpininkauti sprendžiant šį nesutarimą. Belizas yra parlamentinės demokratijos ir konstitucinės monarchijos šalis, savo valdovu pripažįstanti karalienę Elžbietą II. Ši nuo 1952 metų yra valstybės galva, atstovaujama generalgubernatoriaus. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas.
Įdomūs faktai: