Bendri duomenys.
Geografija.
Pietryčių Europos valstybėje Bosnijoje ir Hercegovinoje, besiribojančioje su Kroatija ir Adrijos jūra, gausu kalnų ir slėnių, ypač Dinarų kalnyne, ties vakarine šalies siena su Kroatija.
Istorija.
Senovėje ši teritorija buvo Romos imperijos Iljyros provincijos dalis. Nukariauta slavų VII a., vietovė 1463 m. tapo Turkijos imperijos dalimi. Berlyno kongresui suteikus Austrijai – Vengrijai teisę nuo 1878 m. valdyti Bosniją ir Hercegoviną, joje susidarė palankios sąlygos plėtotis serbų nepasitenkinimui Austrijos valdžia. 1908 m. Austrijai aneksavus Bosnija ir Hercegoviną, sustiprėjo serbų nepriklausomybės siekis. 1914 m. Sarajeve, Gavrilui Principui nužudžius erchercogą Pranciškų Ferdinandą, Austrijos sosto įpėdinį, buvo suteikta dingstis prasidėti Pirmajam pasauliniui karui. 1918 m. Bosnija ir Hercegovina tapo naujos Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės, 1929 m. pervadintos Jugoslavija, dalimi.
Antrojo pasaulinio karo metu ji buvo kaimyninės Kroatijos, Vokietijos marionetinės valstybės, dalimi, o pasibaigus karui – įėjo į maršalo Tito Jugoslavijos federacinės socialistinės respublikos sudėtį. Respublika žlugo 1991 m. atskilus Kroatijai, Slovėnijai ir Makedonijai. Baimindamiesi serbų ekspansijos, kroatai ir musulmonai ėmė siekti nepriklausomybės. Bosnija ir Hercegovina, kaip ir Kroatija su Slovėnija, 1992 m. paskelbė nepriklausomybę, tačiau Bosnijos serbai, remiami kaimyninės Serbijos ir Juodkalnijos, atsakė ginkluotu pasipriešinimu. 1993 m. Jungtinės tautos paskelbė sąrašą anklavų, kuriose musulmonai būtų ginami. Tačiau 1994 m. Bosnijos serbai užpuolė Sarajevo ir Goradžės anklavus, ir vykdė aviacijos antskrydžius. 1995 m. Daytono taikos sutartimi buvo užbaigtas Bosnijos karas. O šiuo metu šalies vadovas yra Željko Komšič.
Įdomūs faktai.