Bendri duomenys.
Geografija.
Dominikos respublika užima du trečdalius Vest Indijoje esančios Hispaniolos (Haičio) salos rytinės dalies ir yra seniausia toje teritorijoje europiečių įkurta gyvenvietė. Iš čia ispanai pradėjo Karibų ir Amerikos žemyno užkariavimą. Vietovė daugiausiai kalnuota, centrinėje dalyje pakylanti iki 3140 m. Tarp centre ir šiaurėje esančių kalnų grandinių plyti ilgas, iš rytų į vakarus besidriekiantis slėnis – tankiausiai apgyvendinta teritorija, kurioje susitelkusi dauguma šalies cukraus plantacijų. Dominikos respublika yra pačiame uraganų juostos centre, tad smarkių audrų saloje pasitaiko nuo birželio iki spalio, taip pat čia dažni potvyniai, kuriuos lydi sausros periodai. Pasėliai gerokai nukentėjo nuo 1979 m. bei 1980 m. siautusių uraganų.
Istorija.
Šią salą 1492 m. atradęs Kristupas Kolumbas pareiškė į ją teises ir pavadino Espanola („Mažoji Ispanija“). 1697 m. Ispanija perleido vakarinį salos trečdalį Prancūzijai, kuris 1804 m. tapo Haičiu, o likusi sala buvo vadinama Santo Domingu. Šaliai pasiekti nepriklausomybę nuo Ispanijos pavyko 1821 m., tačiau ją nukariavo Haitis ir valdė iki 1844 m., kai ši galiausiai pasiekė nepriklausomybę ir tapo Dominikos Respublika. Nors 1861 m. šalį vėl užėmė ispanai, tačiau juos išvijus 1865 m. buvo atkurta nepriklausomybė.
Dominikos Respubliką 1916-1924 m. buvo užgrobę JAV, o nuo 1930 m. šalį valdė liūdnai pagarsėjęs Rafaelis Trujillo, suteikęs stabilumo, nors ir suvaržęs demokratiją. Kai šis 1961 m. buvo nužudytas, kilo konfliktas tarp konkuruojančių grupuočių ir JAV kariuomenės, įvestos 1965 m. Kitais metais buvo priimta nauja konstitucija ir laisvuose rinkimuose laimėjo bei prezidentu tapo Joaqunas Blagueras. Jis nuo 1970 m. pradėjo vykdyti žemės reformą ir išsilaikė valdžioje daug metų, iki buvo pašalintas 1996 metais. Nuo to laiko valdžios pasikeitimas šioje valstybėje yra įprastas dalykas. Šiuo metu Dominikos respublikos prezidentu yra Danilo Medina.
Įdomūs faktai: