Bendri duomenys.
Geografija.
Fidžį sudaro šimtai salelių, plytinčių Ramiojo vandenyno pietuose, Melanezijoje, iš kurių maždaug 100 gyvenamų. Didžiosios salos yra vulkaninės kilmės, kalnuotos bei apsuptos koraliniais rifais, o likusios – žemos koralinės salos. Pietrytiniai pasatai pučia ištisus metus, 200 dienų per metus atnešdami į salas lietų. Didžiausios salos vadinamos Viti Levu ir Vanua Levu. Pirmojoje įsikūrusi sostinė Suva.
Istorija.
Fidžį 1643 metais atrado Abelis Tasmanas, o kai 1874 metais salos atiteko D. Britanijai, į jas dirbti cukraus plantacijose imta vežti darbininkus iš Indijos. Kadangi skirtingų rasių vedybų pasitaikydavo nedaug, XX a. 6 – ame dešimtmetyje indai viršijo vietinių fidžių skaičių – dėl to ėmė kilti rasinių nesutarimų.
Nuo 1970 m. Fidžis tapo nepriklausoma valstybė, Britanijos Tautų Sandraugos nare, tačiau išrinkus indų mažumos vyriausybę, 1987 m. įvyko karinis valstybės perversmas. Paskelbta respublika ir Fidžis pašalintas iš Tautų Sandraugos. 1992 m. kariniam perversmui vadovavo pulkininkas Sitiveni Rabuka, tapęs ministru pirmininku. 1997 m. priimta rasinių apribojimų neturinti konstitucija ir Fidžis vėl grąžintas į Tautų Sandraugą. Indų tautinės mažumos narys Mahendra Chaudhry 1999 m. įvykusiuose rinkimuose nugalėjo Rabuką. 2000 m. George Speightas pradėjo perversmą, įkaitais paimdamas visą vyriausybę. Atleidus Chaudhry, paskelbta karo padėtis, vėl sukėlusi Fidžio narystės sustabdymą Tautų Sandraugoje. 2001 metais prezidentu išrinkus Ratu Iloilo, ministru pirmininku tapo Laisenia Qarase ir Fidžis dar kartą sugražintas į Tautų Sandraugą.
2002 metais Speightas dėl išdavystės nuteistas mirties bausme, bet nuosprendis galiausiai pakeistas įkalinimu iki gyvos galvos. Kadangi šalis itin priklausoma nuo turizmo ir užsienio paramos, politinis nestabilumas neigiamai veikia Fidžio ekonomiką. Šalyje auginama kopra, cukrus ir ryžiai bei kasamas auksas ir sidabras.
Įdomūs faktai.