Kelionės į Gruziją

Bendri duomenys.

• Sostinė – Tbilisis
• Plotas –69 700 kv. km.
• Gyventojų skaičius – apie 4 677 401 (2005 )
• Pagrindinės kalbos – gruzinų
• Pagrindinė religija –gruzinų stačiatikių 83%, musulmonų 11%
• Valiuta – 1 laris = 100 tetrių
• Klimatas – šiltos vasaros, šaltos žiemos.

Geografija.

Gruzija yra pietryčių Europos valstybė, išsidėsčiusi Užkaukazės regiono centre ir vakaruose. Gruzijai priklauso Abchazijos Adžarijos autonominės respublikos, o taip pat Pietų Osetijos sritis ( centras Cehinvalis). Gruzija šiaurėje ribojasi su Rusija, o rytuose ir pietuose su Azerbaidžanu, Armėnija ir Turkija ( jos sieną žymi Ponto kalnai). Vakaruose driekiasi rytinė Juodosios jūros, antikoje vadintos Euxinu, pakrantė, suformuodama derlingą lygumą, kurioje auginama arbata, javai, šilkmedžiai, riešutai ir citrusiniai vaisiai. Šiaurines ir pietines kalnų grandines skiria Kuros upės slėnis  ir į rytus link Azerbaidžano nusidriekęs plokščiakalnis, garsus savo vynuogynais.

Istorija.

Gruzinai yra senovinė tauta, o jų kalba nepriklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Jie su pasididžiavimu išsaugojo savo kalbą daugiau negu 2000 metų. Dabartinėje Gruzijos teritorijoje senovėje buvo įsikūrusios Kartlijos Iberijos, įkurtos IV a. per. Kr., ir Kolchidės karalystės. Kolchidė buvo legendinė Medėjos gimtinė ir Jasono ekspedicijos, ieškojusios aukso vilnos, kelionės tikslas. Gruzija pateko Romos imperijos įtakon I a. ir 330 m. priėmė krikščionybę. Šalis paeiliui buvo valdoma persų, arabų ir turkų, kol XI a. pasiekė nepriklausomybę nuo turkų seldžiukų imperijos. XII a. buvo Gruzijos aukso amžius, pasižymėjęs kultūriniu, ekonominiu pakilimu ir karine ekspansija. Po to Gruzija tapo Persijos ir Turkijos kovos objektu, kol XVI a. vid.      Šalis buvo padalinta: vakarai atiteko Persijai, o rytai – Turkijai.

Visa Gruzija XIX a. tapo Rusijos imperijos dalimi, po Rusijos revoliucijos trumpai pasidžiaugė nepriklausomybe, kol buvo įjungta į Sovietų Sąjungą. Vėliau Gruzija kartu su Azerbaidžanu ir Armėnija buvo sujungta į Užkaukazės respubliką, kurią panaikinus 1936 m. Gruzija vėl tapo atskira sovietine respublika. 1991 m. suirus Sovietų Sąjungai, Gruzija paskelbė nepriklausomybę. Po to kilo pilietinis karas, pasibaigęs kitais metais, kai buvo nuverstas prezidento Gamsachurdisjos autoritarinis režimas ir Eduardas Ševardnadzė tapo lyderiu. Po šių įvykių kilo dar daugiau konfliktų, sukeltų Gamsachurdijos sekėjų ir Pietų Osetijos bei Abchazijos separatistų, kurie pasikvietė Rusijos kariuomenę. Netrukus Gruzija įstojo į Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS).

Ševarnadzė tapo prezidentu 1995 m. ir buvo perrinktas po penkerių metų. Tuotarpu atsiskyrimo reikalavimai tebesitęsė ir buvo įtvirtinta Pietų Osetijos (pervadintos Cchinvali) ir Abchazijos autonomija. 2002 m. JAV kariškiai apmokė Gruzijos specialiąsias pajėgas kovoti prieš čečėnų ir Al Quaedos kovotojus Pankisio tarpeklyje. 2003 m. protestai prieš rinkimų falsifikavimą privertė Ševarnadze atsistatydinti. Nauji rinkimai 2004 m. į valdžią iškėlė Michailą Saakašvilį ir jo Nacionalinio judėjimo partiją, – dabar jis yra ir valstybės, ir vyriausybės vadovas.

Įdomūs faktai.

• Gruzijoje yra giliausias pasaulyje urvas – „Everestu po žeme“ tituluojamas Voronjos urvas.
• Žydų bendruomenė gyvenanti Gruzijoje laikoma pačia seniausia.
• Gruzijos sostinės pavadinimas „ Tbilisis“ kilęs iš gruzino kalbos žodžio reiškiančio šilumą.
• Gruzija užima 18-ąją vietą pasaulyje, tarp šalių turinčių geriausias sąlygas pradėti naują verslą.