Bendri duomenys.
Geografija.
Tai šalis Centrinėje Amerikoje, vakaruose skalaujama Ramiojo vandenyno, o rytuose – Karibų jūros. Sausumoje Gvatemala ribojasi su Meksika, Belizu, Hondūru, Salvadoru. Išskyrus pietinį pakrančių regioną ir šiaurėje išsidėsčiusį platų klintinį Peteno plokščiakalnį, gausiai apaugusi drėgnomis atogrąžų giriomis. Gvatemala yra kalnuotas kraštas su daugybe veikiančių ugnikalnių. Didelis Izabalio ežeras plyti netoli Karibų pakrantės ir siekiasi su jūra. Visi svarbiausi miestai išsidėstę pietuose. Didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinčiai Centrinės Amerikos valstybei. 1998 metais pavyko išvengti stipraus uragano Mičo antpuolio, nors jos kaimynėms ne taip pasisekė.
Istorija.
Gvatemala iki X a. buvo majų kultūros centras. Ir dabar dar šalyje žymi majų įtaką, pradedant žmonių gyvenimo būdu ir baigiant didžiosios šventyklos piramidės Tikalyje griuvėsiais. Ispanų konkistadoras Pedras de Alvaradas 1523-1524 m. nukariavo vietines gentis. 1821 m. Gvatemala tapo nepriklausoma nuo Ispanijos, 1828 – 1838 m. buvo Centrinės Amerikos Federacijos dalimi, po to vėl tapo nepriklausoma respublika. XX a. antroje pusėje Gvatemaloje valdė daug skirtingų politinių režimų ir vyko 36 metus trukęs partizaninis karas. Jis baigėsi 1996 m. ir pareikalavo daugiau nei milijono aukų. Tiek pat žmonių tapo pabėgėliais, daug jų dabar gyvena Belizo drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. 1985 m. Gvatemaloje pirmą kartą per 15 metų buvo išrinktas prezidentas civilis. Pusė Gvatemalos darbo jėgos dirba žemės ūkyje, kur pagaminami du trečdaliai šalies eksporto ir gaunamas ketvirtis biudžeto pajamų iš kavos, bananų, cukraus ir jautienos gavybos. Karo pabaiga 1996 metais turėjo atverti kelią užsienio investicijoms, tačiau politiniai neramumai, skandalai ir korupcija nepadeda atstatyti užsieniečių pasitikėjimo šalimi.
Įdomūs faktai.