Bendri duomenys.
Geografija.
Užimantis dalį Hispaniolos (Haičio), antras pagal dydį Karibų salos, Haitis yra daugiausia nelygi kalnuota šalis su ilga raižyta kranto linija. Pakrantėje plyti nedidelės lygumos, o rytuose ir šalies viduryje driekiasi plati iškili plokštikalnė. Haičiui taip pat priklauso keletas mažesnių tolokai nuo kranto esančių salų, tokių kaip Tortuga ir Gonve. Rytinis kaimynas – Dominikos Respublika – užima likusius du trečdalius Hispaniolos salos. Haitis yra uraganų ruožo centre ir patiria smarkių audrų nuo birželio iki spalio mėn., o potvyniai, žemės drebėjimai ir sausros periodai taip pat nėra reti.
Istorija.
Prieš Hispaniolą atrandant K. Kolumbui 1492 m., joje gyveno Amerikos indėnai aravakai. Per šimtmetį salos rytuose juos išnaikino ispanų kolonistai. Tuomet atvyko prancūzai ir 1697 m. Ispanija jiems perleido vakarinį salos trečdalį, kuriame šie ėmė plėtoti klestintį miškų ūkį ir cukraus pramonę. Tai buvo pasiekta įsiveržus vergų iš Vakarų Afrikos darbui plantacijose. Greitai juodaodžiai ėmė sudaryti kolonijos gyventojų daugumą. 1791 metais beveik pusė milijonų vergų sukilo ir po ilgos kovos Haitis 1804 m. buvo paskelbtas nepriklausomu nuo Napaleono Prancūzijos.
XIX a, Haitį kamavo virtinė nužudymų, diktatūrų ir revoliucijų. Po keleto korumpuotų diktatūrų, nuo 1915 m. Haitį 19 metų valdė JAV, o valdžia faktiškai priklausė JAV jūrų pėstininkams. Nuo pat amerikiečių okupacijos pradžios jiems smarkiai priešinosi sukilėlių pajėgos. Šį pasipriešinimą JAV ryžtingai slopino. 1957 metais prezidentu tapo Franois Duvallier, o 1971 metais jo vietą užėmė jo sūnus Jean Claude‘as, kuriam tuo metu buvo tik 19 metų. Pirmasis demokratiškai išrinktas prezidentas Jean Bertrand Aristide pradėjo eiti pareigas tik 1990 m., ir buvo nuverstas karinio perversmo metu kitais metais. Visgi demokratija buvo atstatyta 1994 metais.Šiuo metu Haičio prezidentas yra Michel Martelly.
Įdomūs faktai: