Kelionės į Hondūrą

Bendri duomenys.

• Sostinė – Tegusigalpa
• Plotas – 112 090 kv. km.
• Gyventojų skaičius –   8,098 mln. (2013 m.)
• Pagrindinė kalba – ispanų
• Pagrindinė religija – Romos katalikų
• Valiuta – viena lempira
• Klimatas – karšta visus metus, vėsiau kalnuose

Geografija.

Centrinės Amerikos valstybė prie Karibų jūros, turinti priėjimą ir prie Ramiojo vandenyno, Hondūras, sausumoje ribojasi su Gvatemala ir Salvadoru vakaruose, o su Nikaragva – pietuose. Hondūro nereikėtų painioti su Britų Hondūru, dabartiniu Belizu. Hondūro šiaurės rytuose plytinčios siauros pakrantės lygumos, daugiausia apaugusios neįsisavintomis žemumų džiunglėmis, kartais, kartu su Nikaragvos Karibų pakrante, vadinamos „Moskitų krantu“, o šalies šiaurės vakaruose driekiasi tankiai gyvenamas San Pedro Sulos slėnis. La mosquitos drėgnosiose atogrąžų giriose tarpsta marga ir gausi Hondūro laukinė augmenija ir gyvūnija. Šių girių išskirtinumas įvertintas paskelbus jas Pasaulio paveldo paminklu 1982 m. Kitur šalis daugiausia kalnuota, aukščiausia kalnų grandinė – Celaques kalnagūbris – iškyla į 2100 m aukštumas. Beveik pusę šalies dengia didingi miškai, tiekiantys raudonmedį ir kitą kietąją medieną, tačiau kai kur, daugėjant gyventojų, miškai naikinami.

Istorija.

Hondūras kadaise buvo majų imperijos, klestėjusios 400 – 900 m. pietinis pakraštys. Jos liudininkės yra įspūdingos ikikolumbinio miesto valstybės Kopano liekanos. Kolumbas atrado Hondūrą 1502 m., o ispanai, skatinami aukso troškimo, kolonizavo kraštą 1523 m. 1821 m. Hondūras tapo nepriklausoma respublika, o nuo 1823 iki 1838 m. buvo Centrinės Amerikos Federacijos dalimi. Likusią XIX a. dalį į Hondūro politinius reikalus kišosi jo kaimynė Gvatemala. XIX a. 10 dešimtmetyje JAV šalyje įkūrė bananų plantacijas, iš čia matyt, ir kilo posakis „bananų respublika“. Generolas Osvaldas Lopezas Arellano užgrobė valdžią per 1963 m. karinį perversmą ir 1969 m. įvėlė šalį į „Futbolo karą“, įsižiebusį po to, kai Hondūras pralaimėjo pasaulio čempionato atrankos rungtynes Salvadorui. Laisvai išrinkta vyriausybė atėjo į valdžią 1982 m., po beveik trijų dešimtmečių karinio valdymo. XX a. 9 dešimtmetyje Hondūras savo teritorijoje leido veikti JAV remiamiems Nikaragvos kontrrevoliucionieriams, kovojusiems prieš marksistinę sandinistų valdžią, 1979 m. pašalinusią Somosos režimą Nikaragvoje. 1988 m. tai sukėlė Hondūre kritine padėtį ir liaudies pasipriešinimą kontrrevoliucionieriams. 1990 m. konfliktas Nikaragvoje baigėsi. Hondūro valstybės ir vyriausybės prezidentas šiuo metu yra Juan Orlando Hernandez.

Įdomūs faktai.                  

• Senovėje Hondūro teritorijoje gyveno indėnai.
• Jeigu skaitėte „Karibų piratus“, tai turbūt girdėjote apie kapitoną Kidą. Sklando legenda, kad kapitonas Kidas visą pagrobtą auksą paslėpė Hondūro saloje.
• Hondūro sostinėje Tegusigalpoje yra vienas iš nesaugiausių oro uostų visame pasaulyje. Įsibėgėjimo takelio ilgis vienas trumpiausių pasaulyje, o šalia oro uosto yra kalnų masyvai.
• Kopanes mieste, Hondūre yra išlikę majų civilizacijos pėdsakai (Majų piramidės).
• Hondūras užima antra vietą pasaulyje, pagal bananų eksportą.