Bendri duomenys.
Geografija.
Juodkalnija ribojasi su Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercogovina, Albanija bei Adrijos jūra. Šalies paviršius labai kalnuotas, nes jos teritorija driekiasi Dinarų kalnynas. Tik pajūryje yra siaura (6 km pločio) žemuma. Kalnus giliais slėniais raižo upės, vietomis sudarydamos gilius kanjonus (pvz., Taros kanjonas). Pietrytinė Juodkalnijos dalis priklauso Adrijos jūros baseinui, likusi šalis – Drinos baseinui. Šalis miškinga, pasižymi didele augalijos įvairove. Miškai dengia apie trečdalį šalies ploto ir išlikę daugiausia kalnuose. Nacionaliniai parkai Juodkalnijoje yra 4, jie užima 8,1 % šalies ploto: Durmitoro, Biogrado miško, Skadaro ir Lovčeno.
Istorija.
Juodkalnijos teritorijoje nuo seno gyveno ilyrų gentys, kurias I a. pr. Kr. užgrobė romėnai. Žlugus Romos imperijai, kraštas buvo padalintas, viena jo dalis atiteko Bizantijai, kita – ostgotams. VII a. šalies teritorijoje apsigyveno slavai. Vėliau kraštas atiteko Venecijai, o XV a. pabaigoje – Osmanų imperijai. Berlyno kongrese 1878 m. Juodkalnijai buvo suteikta nepriklausomybė nuo Turkijos imperijos. 1918 m. Juodkalnija buvo prijungta prie Serbijos. Po Antrojo Pasaulinio karo susiformavo 6 respublikų Jugoslavijos federacija, kuri išsilaikė 45 metus.
1990 m. dvi iš Jugoslavijos federacijos narių, Kroatija ir Slovėnija, paskelbė apie nepriklausomybės siekimą. 1991 m. Balkanuose kilo pilietinis karas. Nuo Jugoslavijos atsiskyrė Slovėnija, Kroatija, vėliau – Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija. Tačiau 1992 m. referendumo rezultatai nulėmė, jog Juodkalnija liko prijungta prie Serbijos. 2006 m. birželio 3 d. buvo paskelbta Juodkalnijos respublikos nepriklausomybė pagal tų pačių metų gegužę įvykusį referendumą dėl atsiskyrimo nuo Serbijos ir Juodkalnijos.
Įdomūs faktai.