Bendri duomenys.
Geografija.
Kazachstanas – respublika Vidurinėje Azijoje, į pietus nuo Rusijos, dydžiu prilygstanti Vakarų Europos teritorijai. Ji driekiasi nuo Kaspijos jūros iki Uralo kalnų ir Kinijos. Pietuose ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Kirgizija bei dalinasi su Uzbekija vidine Aralo jūra. Aralo jūra susitraukė iki ketvirtadalio jos pradinio dydžio, kai buvo įgyvendinta sovietų suplanuota žemių drėkinimo upėmis programa. Nedidelė teritorijos dalis į vakarus nuo Uralo upės priklauso toliausiai į rytus nutolusiam Europos žemynui. Žolinga stepė šiaurėje pamažu perauga į dykumą ar pusdykumę pietuose su turtinga mineralinių iškasenų plynaukštė centrinėje dalyje.
Istorija.
Kazachijos tiurkų gentys – nomadai, klajoję didžiosiose stepėse ieškodami ganyklų savo gyvuliams, buvo nusiaubtos Čingis chano ir jo mongolų ordų XIII a. Po Čingischano mirties žemės buvo padalintos į chanatus. Taip susidarė Kazachijos chanaras, pasiekęs klestėjimo apogėjų XVIII a. Tuo metu šiaurinėje Didžiojo šilko kelio į Kiniją dalyje įsikūrė viduramžių miestai Auli – Ata ir Turkestanas. XIX a. plečiantis Rusijos imperijai prasidėjo Vidurinės Azijos užkariavimas. Galiausiai Kazachstaną, kokią šiandien įsivaizduojame, tapo pavaldi Rusijos carui. 1920 m. įkurta autonominė Kazachijos respublika Rusijos sudėtyje, o 1936 m. ji tapo didžiausia po Rusijos respublika Sovietų Sąjungoje. Šeštajame ir septintajame XX a. dešimtmetyje, prasidėjus Chrusčiovo plėšinių plano įgyvendinimui, į Kazachiją plūstelėjo rusai ir atsikėlėliai iš kitų respublikų. Buvo siekiama derlingąsias Kazachstano ganyklas paversti Sovietų Sąjungos grūdų aruodu. Atvykusieji skaičiumi viršijo vietinius gyventojus. Subyrėjus Sovietų Sąjungai 1991 m. ir Kazachijai tapus nepriklausoma valstybe Nepriklausomų valstybių sandraugoje, daug ankstesniųjų įmigrantų išvyko iš šalies. Nuo 1991 m. valstybės galva yra Narsultanas Nazarbajevas, anksčiau buvęs komunistų partijos lyderis.
Įdomūs faktai.