Kelionės į Kosovą

Bendri duomenys.

• Sostinė – Priština
• Plotas – 10,887 kv. km.
• Gyventojų skaičius – 1,9 milijonų (2013 m.)
• Pagrindinė kalba – albanų, serbų
• Pagrindinė religija – islamas
• Valiuta – Serbijos dinaras, Euras
• Klimatas – šiltos vasaros, šaltos žiemos

Geografija.

Kosovas – beveik vienuolikos tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto regionas pietų Serbijoje, kuriame gyvena apie du milijonai gyventojų.  Kosovas šiaurės vakaruose ribojasi su Juodkalnija, pietvakariuose su Makedonija ir pietuose su Albanija. Taip pat, kolkas yra Serbijos dalis. Didžiausias regiono miestas – Vilniaus dydžio sostinė Priština (apie 600000 gyventojų). Prizren’as, Uroševac, Dakovica, Peč ir Kosovo Mitrovica – tai kiti didžiausi regiono miestai. Kalnuotas regiono reljefas palankus turizmui. Populiariausi turizmo ir slidinėjimo kurortai įsukūrę šalia Šar kalnyno. Didžiausi turistų traukos centrai – kurortiniai Brezovicos ir Prevalac’o miestai.

Istorija.

Kosovo provincija buvo įkurta 1945 metais kaip autonominis Serbijos liaudies respublikos  regionas. Serbija savo ruožtu buvo federalinės Jugoslavijos respublikos dalis. Tačiau tikrą autonomiją Kosovas įgijo tik 1960 metais, kai Jugoslavija tapo socialistinė. Kosovas de facto tapo socialistine federacijos respublika su savo prezidentu ir premjeru, tačiau liko Serbijos provincija. Jau po dešimtmečio provincijos daugumą sudarantys albanai pradėjo reikalauti pilnos nepriklausomybės. Ir nors valdantysis rėžimas šiuos “pageidavimus” greitai numalšino, tai buvo tik laikinas sprendimas. 1981 metų kovą albanų studentai pradėjo protestus, reikalaudami, kad Kosovas taptų Jugoslavijos federacijos respublika, nepriklausoma nuo Serbijos. Protestai virto riaušėmis ir dažnais išpuoliais prieš Kosovo serbus bei kitas etnines mažumas.

Šiais neramumais puikiai pasinaudojo Slobodanas Miloševičius, būsimasis Serbijos prezidentas. 1987 metais nutraukęs susitikimą su Kosovo albanais, Miloševičius susitiko su protestuojančiais serbais. Po išvaikyto serbų protesto Miloševičius pasakė “Niekam neleisiu jūsų mušti”. Kaip vėliau tapo aišku, šis incidentas bei frazė tapo lemiamu žingsniu Miloševičiaus populiarumui. 1989 Miloševičius drąstiškai sumažino Kosovo autonomiją Serbijoje. 1990 metų liepos 2 d. Kosovo parlamentas paskelbė Kosovą nepriklausoma valstybe. Tačiau ją pripažino tik kaimyninė Albanija. Per du metus priimta konstitucija bei surengtas referendumas.

1995 metais albanai įkūrė Kosovo išlaisvinimo armiją, (KIA) kuri pradėjo partizaninio karo stiliaus išpuolius prieš Serbijos policiją bei civilius. Po Jugoslavijos atsisakymo pasirašyti susitarimą su NATO dėl taikdarių įvedimo į Kosovą, 1999 NATO pradėjo savo 78 dienų kampaniją ne tik pačiame Kosove, bet ir visoje Jugoslavijoje. Prasidėjo Kosovo karas. Per konfliktą apie milijoną albanų pabėgo arba buvo jėga išvežti iš Kosovo. 10 – 12 tūkstančių buvo išžudyta, dar 3000 laikomi dingę be žinios.  Pasibaigus karui Jungtinių tautų (JT) Saugumo Taryba perdavė Kosovo valdymą JT. Buvo įvestos NATO vadovaujamos taikdarių pajėgos. 2001 metais laisvuose rinkimuose buvo išrinkta Kosovo asamblėja, prezidentas ir ministras pirmininkas. Su UN priežiūra įkurta profesionali, multietninė policija. Derybos dėl galutinio Kosovo statuso prasidėjo 2006 metais.  Ir nors Rusija bei  Serbija nepritaria Kosovo nepriklausomybei, atrodo, jog kitos didžiosios valstybės – JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija – pripažins  Kosovo respubliką.

Įdomūs faktai.              

• Kosovas – jauniausia 21 –ojo amžiaus šalis, paskelbusi nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 metais vasario 17 dieną.
• Kosovas buvo Jungtinių Tautų ir NATO dalimi nuo 1999 metų, kai Kosovas buvo dalis Jugoslavijos.
• Kosove galioja dvi valiutos: Euras ir Serbijos dinaras.
• 53 procentai šalies gyventojų gyvena skurde.
• Kosovas buvo pripažinta Osmanų imperijos kaip valstybė iki 1913 metų, anksčiau nei Serbija.