BENDRI DUOMENYS:
GEOGRAFIJA
Kroatija, buvusi sudedamoji Jugoslavijos Respublikos dalis, išsidėsčiusi Balkanų pusiasalyje, pietrytinėje Europoje. Ji užima siaurą ruožą palei Adrijos jūra, o šiaurėje išsilenkia į krašto gilumą link Vengrijos. Dalmatija, senovinė Kroatijos sritis, yra Adrijos jūros pakrantėje, kurioje iškilęs Dinarų kalnynas. Dalmatija nusėta daugybe salų, o iš pakrantės į jūrą žvelgia pagrindinis Kroatijos uostas-Splitas, bei nuodstabusis siena apsuptas Dubrovnikas-venecijiečių pastatytas miestas.
ISTORIJA
Kroatijos Istorija prasidėjo dar nuo paleolito laikotarpio. Apie tai liudija archeologo-paleontologo Dragutin Gorjanovic Kramberger nemažai rastų neandertaliečių fosilijų, kurių amžius daugiau kaip 100 000 metų.
IV a.pr. Kr.ieškatys naujų žemių į šalį ėmė plusti keltai.Vėliau norėdami apsaugoti prekybos laivyną, romėnai buvo užėmę Kroatijos valdas, net kelis kartus. Vyko nuolatiniai mūšiai tarp romėnų, dalmatų ir įlyrų. Kroatijoje yra išlikę nemažai Romėnų palikimo, t.y. akvedukai, triumfo arkos ir griūvėsių.
VIII a. vadovaujant Karolio Didžiojo frankai užkariavo Kroatijos žemės.
Neminint laikotarpio, kai XVI ir XVII a. dalis Kroatijos priklausė Osmanų imperijai, šalies istorija daugiau siejosi su Vengrija nei kitomis kaimynėmis-iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ji priklause Austrijos-Vengrijos valstybei. 1918 m. šalis tapo serbų, kroatų ir slovėnų karalystės (po 1929 m. žinomos kaip Jugoslavija, o vėliau Serbija ir Juodkalnija) dalimi, nuo kurios nepriklausomybę įgijo 1991 m. Kroatija taip pat patyrė skaudžių nuostolių, kai 1991 m. pradėjo irti Jugoslavija.
Nuo 1941 iki 1945 m. pabuvusi marionetine nacių valstybe, Kroatija vėl grįžo į Jugoslavijos sudėtį. Po Antrojo pasaulinio karo ji tapo nepriklausoma komunistine šalimi, kurią valdė maršalas Josipas Broz Tito, sugebėjęs išlaikyti šalį vieningą iki savo mirties 1980 m. Prasidėjus etninėms ir ekonominėms problemoms, ėmė blogėti Kroatijos ir Serbijos santykiai, palaipsniui keldami grėsmę šalies stabilumui.1990 m. Franko Tudžmanas laimėjo pirmuosius demokratiniius rinkimus, o referendumo metu gyventojai pasisakė už nepriklausomą Kroatiją, tačiau teritorijos, kuriuose vyravo serbai, buvo pasiruošusios kautis dėl status quo. Įsiplieskęs karas tarp Kroatijos ir Serbijos tęsėsi ketverius metus, kol okupacinė serbų kariuomenė buvo išvyta iš Kroatijos teritorijos. Paskutinis serbų užgrobtas Krajinos anklavas, prižiūrint Jungtinėms Tautoms, buvo grąžintas Kroatijai 1998 m. Buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius 2001 m. apkaltintas karo nusikaltimais, įvykdytais karo su Kroatija metu.
Prieš skilimą Kroatija, po Slovėnijos,buvo labiausiai klęstintis ir idustrializuotas Jugoslavijos regionas.Atsigauti po karosukeltų nuostolių šaliai labai padėjo investicijos į turizmą ir viešajį sektorių.
2013 m. liepos 1 d. Kroatija įstojo į Europos Sąjungą.
Idomus faktai apie Kroatiją:
Kaip nuvykti:
Keliauti į Kroatiją galima tiek lėktuvu, tiek autobusu ar automobiliu. Nors kelias tęsis per visą Europą, dėl gražių vaizdų jis tikrai nepabos.
Atostogos Kroatijoje – tai neaprėmiamos žydrosjūros pakrantės, salų archipelagai, jachtos ir buriniai laivai, žaliuojantys kalnai ir nepaprastai svetingi žmonės. Keliaujant į įią šalį bukite pasiruošę daug, skaniai ir sočiai valgyti, atrasti laukinius papludimius, nardyti tyroje jūroje, kur matomumas siekian net 40 metrų bei gerėtis nuostabiomis gamtos ir miestų panoramomis.
Poilsiui Kroatija siūlo jaukius kurortus, kurių populiariausi – Opatija, Malinska, Čirkvenica, Moščenička Draga, Porečas, Rabačas. Visur jus sups graži aplinka, tarp kalnų šlaitš isikurę nedideli jaukūs viešbučiai, skaidrus vanduo bei poilsiautojų laukiančios pakrantės. Miesteliuose gausu pramogų, restoranų, barų, diskotekų, tad veiklos per atostogas Kroatijoje ras tiek poros, tiek šeimos.
Žymieji Plitvicos ežerai, su unikaliu upių tinklų ir kiokliais, besipinančiais tarp kalnų ir pušynų, yra vienas pagrindinių šalies lankomų objektų. Tačiau tikrieji atradėjai turėtų įvertinti ir daugiau šalies lankytinų vietų: sutikti saulėtekį Zadaro mieste, pasivaiksčioti Dubrovniko senamiesčio tvirtovėje, vakaroti Rovinjo gatvelėse įsikūrusiose restoranuose, išbandyti kajakus jūroje ar išsiruošti į žygį po kalnus pesčiomis bei pasinaudoti proga nuvykti į vos kelių valandų atstumu esančią Veneciją – miestą ant vandens.