Bendri duomenys.
Geografija.
Liuksemburgas – Vakarų Europos šalis tarp Belgijos, Vokietijos ir Prancūzijos, driekiasi Ardėnų plokštikalnyje, tarp neaukštų kalnų bei miškingose vietovėse. Dauguma krašto upių įteka į Mozelio upę, palei kurią eina dalis Liuksemburgo ir Vokietijos rytinės sienos.
Istorija.
Šalies istorija prasidėjo 963 m. Liuksemburgui, tuomet Ardėnų grafystei, įgavus autonomiją Šventosios Romos imperijoje. Ilgainiui Liuksemburgas tapo nedidele strategiškai svarbia valstybe. Tačiau XV a. vid. nunykus valdančiajai dinastijai, jis buvo valdomas Burgundijos kunigaikščių, Habsburgų, o 1555 m. padalijus Habsburgų imperiją, tapo Ispanijos Nyderlandų dalimi. 1795 m. jį aneksavo Prancūzija. Po Vienos kongreso 1815 m. Liuksemburgas tapo Nyderlandų, valdomų karaliaus Vilhelmo III, didžiąja kunigaikštyste. Ryšys su Olandijos karūna nutrūko, kai 1890 m. į sostą įžengė karalienė Vilhelmina, o 1912 m. Marija Adelaidė tapo didžiąją kunigaikštiene.
Nuo 1922 m. Liuksemburgą sieja glaudūs ekonominiai ryšiai su Belgija, o nuo 1948 m., įkūrus Beniliukso ekonominę sąjungą – ir su Olandija. Vokietija buvo okupavusi Liuksemburgą per abejus Pasaulinius karus. Po Antrojo pasaulinio karo Liuksemburgas buvo tarp NATO ir JT įkūrėjų bei vienas iš šešių narių, 1957 m. įkūrusių Europos ekonominę bendriją – jo vaidmuo Europos politikai tebėra svarbus iki šiol.
1964 m. kunigaikštienė Šarlotė atsisakė sosto savo sūnaus Jono naudai. 1994 m. buvęs ministras pirmininkas Žakas Santeras užėmė Europos Komisijos prezidento postą. 2005 m. Liuksemburge įvyko referendumas Europos konstitucijai priimti.
Įdomūs faktai.