Bendri duomenys.
Geografija.
Šių dienų Mongolija – didžiulė retai apgyvendinta Rytų Azijos valstybė, anksčiau žinoma kaip Išorinė Mongolija, skirtingai nuo Kinijos sudėtyje esančios Vidinės Mongolijos. Ji ribojasi su sibirine Rusijos dalimi šiaurėje ir Kinija pietuose. Labai nedaug derlingų žemių, daugiausia žolingos stepės, šiaurinėje ir vakarinėje dalyje kalnai, o didžiąją pietų dalį uužima Gobio dykuma. Trečdalis Mongolijos žmonių gyvena klajoklinį ar pusiau klajoklinį gyvenimą, ganydami savo bandas, tuo tarpu didesnioji kitų gyventojų dalis susikoncentravę pasaulio sostinėje.
Istorija.
Pirmosios žinios apie Mongoliją pasirodė VI a. kinų rašytiniuose šaltiniuose, o didžiausią galią šalis pasiekė valdant Čingishanui (1162-1227). Jo vaikaitis, Kublaichanas buvo Kinijos imperatorius. XIII a. Mongolija buvo didžiosios Mongolų imperijos, besidriekiančios nuo Kinijos iki Juodosios jūros, viduryje. Mongolijos šiaurinės dalies atskyrimas nuo pietinės įvyko XIV a. 1368 m. Mingams nuvertus Mongolų dinastiją Kinijoje. Po ilgo kovų ir nesantaikos periodo mandžiūrams 1636 m. pavyko užkariauti Vidinę Mongoliją, vėliau, 1691 m. Išorinė Mongolija atiteko Kinijai.
Po 1911-1912 m. Kinijos revoliucijos abi jos paskelbė nepriklausomybę. 1919 m. kinų kariuomenė vėl užgrobė Išorinę Mongoliją, tačiau buvo priversti pasitraukti, kai Rusijoje prasidėjęs pilietinis karas pasiekė ir Išorinės Mongolijos teritoriją. 1924 m. Išorinė Mongolija pasiskelbė komunistine Mongolijos Liaudies Respublika. 1928 m. į valdžią atėjęs Horludžinas Čoibalsanas įvykdė prievartinę kolektyvizaciją. 1946 m. Kinija pripažino Išorinės Mongolijos nepriklausomybę, išlaikydama savo teritorijoje Vidinės Mongolijos autonomiją.1990 m. įvykę daugiapartiniai rinkimai supureno dirvą naujos liberalesnės konstitucijos priėmimui. 1996 m. sudaryta pirmoji per 70 metų nekomunistinė vyriausybė. Valstybės vadovu 2005 metais išrinktas prezidentas Nambarynas Enkbajaras, o nuo 2009 metų šalies prezidentas yra Cachiagijinas Elbegdoržas.
Įdomūs faktai.