Bendri duomenys.
Geografija.
Norvegija – karalystė Skandinavijos pusiasalio vakarinėje dalyje, besiribojanti su Švedija ir Suomija rytuose ir su Rusija šiaurės rytuose. Žemė kalnuota ir paveikta ledynų, aukščiausi kalnai iškilę prie didžiausio ir giliausio Norvegijos Sognės fiordo, Šiaurės vakaruose šalį skalauja Norvegijos jūra ir Šiaurės Atlanto vandenynas, šiaurėje Barenco jūra ir Arkties vandenynas, vakaruose – Šiaurės jūra, ir pagaliau, Skagerako sąsiauris, skiriantis ją nuo Danijos. Norvegijai taip pat priklauso Jano Majeno ir Svalbardo salos Arktyje bei valdos – Buvė sala Atlanto vandenyne ir Petro I sala Ramiajame vandenyne.
Istorija.
Iš pradžių Norvegijoje gyveno suomiai, kuriuos palaipsniui išstūmė senovės germanai. XI amžiuje Haroldas Pirmasis suvienijo Norvegiją ir Olafas Antrasis įvedė krikščionybę. 1397 metais Norvegija susijungė su Danija ir Švedija į uniją, kuri tęsėsi ir po 1523 m. Švedijai tapus nepriklausoma. Po trejų metų, įvykus bažnytinei reformai Norvegijoje įsigalėjo liuteronybė.
Po 1814 metų Norvegija atiteko Švedijai. Nors Norvegija tuo metu išlaikė savo parlamentą, jos valdovu tapo Švedijos karalius. 1905 metais įvyko plebiscitas, po kurio paskelbta Norvegijos nepriklausomybė. 1907 metais Norvegija tapo pirmąją valstybę, pripažinusią balsavimą moterims. Antrojo pasaulinio karo metais, ji nepaisant britų ir prancūzų remiamo karinio pasipriešinimo, buvo okupuota vokiečių. 1949 metais Norvegija tapo NATO nare ir buvo tarp valtybių steigėjų. 1960 metais ji buvo viena iš Europos laisvosios prekybos asociacijos steigėjų.
Įdomūs faktai.
Norvegija pakeri gamtos grožiu ir didybe. Niekur kitur nerasi tokios ilgos fiordais išraižytos pakrantės.
Norvegijos pavadinimas kilo iš žodžių „Kelias į šiaurę“ (nord vegr). Vasaros metu keliauti automobiliu ar autobusu išilgai Norvegijos ir stebėti, kaip keičiasi gamta – nuostabus jausmas. Pradedant kelionę šalies pietuose, kur ir oras ir žaluma panaši į Lietuvos, keliaukite į šiaurę. Pakeliui gamta darosi atšiauresnė, medžiai retesni ir žemesni, dalis jų auga tarp akmenų apsupę ilgas šaknis. Kiek vėliau prasideda kalnynai, lėdynai ir netikėtos gamtos dovanos.
Važiuojant kalnų keliu debesys lieka slėnio apačioje, lyg po kojomis, o persikeliant tiltu, tarsi miražas, rodosi, kad jis gali netrukus pasibaigti. Taip privažiuosite Trolių kelią – vingiuotą legendomis apipinta kalnų juostą su 12 posūkių. Įveikus jį, aplankykite Trolltungą – Trolio liežuvį – įspūdingą akmeninį iškyšulį, pakibusį virš Ringedalsvatno ežero 350 metrų aukštyje.
Nepraleiskite nuvykimo į Bergeno miestą. Šis Norvegijos perlas, gražiausias ir labiausiai turistų mėgiamas ir lankomas uostas. Norintys čia gali apsilankyti žymiąjame žuvų turguje, pasikelti funikulieriumi į apžvalgos aikštelę arba apsilankyti žymaus Norvegų kompozitoriaus Edvardo Grygo muziejuje. Jūsų patogumui Bergeno uoste laukia keltai – nuo paprastučių apžvalginių, tinkamų kelionių valandų išvykai, iki prašmatnių kruizinių, su kuriais keletą dienų galite plaukti patogiose kajutėse, stebėti fiordais raižytas Norvegijos pakrantes, mėgautis vakarine kruizo programa ir skaniu maistu, ragauti nacionalinę vikingų bulvių degtinę – akvavitą.
Kylant į šiaurę ties Trondheimu, Jus jau pasitiks poliarinė diena. Vasaros metu čia nakties tamsa taip ir nepasirodys, tačiau tikrai išvysime nenupasakojamo žalumo Šiaurės pašvaistę.
Dau šiauriau, privažiuojant Narviką, šalia jo jau pradėsite matyti nuostabias Lofoteno salas. Čia bus labai įdomu susipažinti su šio atšiauraus krašto gyventojų gyvenimo būdu, buitimi ir papročiais, išgyvenimo atšiauriuose sąlygose galimybėmis.
Patys atkakliausi turėtų pasiekti šiauriausią Norvegijos tašką – Nordkapą ir iš ten esančio pašto išsiųsti atviruką namo, kaip įrodymą pabuvojus už poliarinio rato.