Bendri duomenys.
Geografija.
Pietų Azijos islamo respublika Pakistanas yra į šiaurės vakarus nuo Indijos, Arabijos jūros pakrantėje. Be Indijos, Pakistanas turi sausumos sienas su Iranu, Afganistanu ir Kinija. Jį sudaro Pandžabo, Sindo, Beludžistano ir Šiaurės vakarų pasienio provincijos. Šalies šiaurė ir vakarai yra kalnuoti, likusioje teritorijoje plyti derlinga žemuma, drėkinama Indo ir jo intakų.
Istorija.
Indo slėnyje nuo 2600 m. pr. Kr. Iki 1760 m. pr. Kr. Klestėjo rafinuota civilizacija. Jos užima teritoriją tarp Didžiųjų Vidurio Rytų ir Azijos buvo ne kartą užkariauta – arijų, persų, graikų, kušanų, baltųjų, hunų, skitų ir kt. Pirmuosius užkariautojus musulmonus, užėmusios Sindo ir Beludžistano žemes VIII a. lydėjo žymi islamo įtaka, pasireiškusi X a. 1206 m. Delio sultonatas jungė šiaurės vakarų Pakistaną ir Šiaurės Indiją. XVI a. užgimusi Pandžabe sikhų religija įgijo vyraujančią padėtį ir Lahoras vis tapdavo Mongolų imperijos sostine, kuri, pakeitusi sultonatą išplėtė valdomus plotus ir užėmė šiaurinę Indostano pusiasalio dalį. 1843 – 1849 m. Sindą ir Pandžabą aneksavo britai ir prijungė prie Britų Indijos. 1933 m. atsirado būsimosios musulmonų valstybės pavadinimas – Pakistanas. 1947 m. kai buvo išvesta britų kariuomenė iš Indijos, susikūrė Pakistanas su pirmuoju prezidentu Muchamedu Ali Džinachu. 1956 m. Pakistanas tapo nepriklausoma Britanijos Tautų Sandraugos valstybe. 1958 m. generolas Ajubas Kanas įvedė šalyje karinį valdymą. Didėjant nesutarimams tarp rytinės ir vakarinės Pakistano dalių, 1970 m. kilo pilietinis karas, jis baigėsi nepriklausomybės paskelbimu 1971 m. ir naujos Bangladėšo valstybės atsiradimu. 1988 m. Pakistane priimtas šariato įstatymas, o 2001 m. uždrausta pelnytis iš paskolų palūkanų. Nuo 2000 metų esant didėlei užsienio paramai, šalyje įvykdytos esminės ekonominės reformos. Neseniai pasirodė šių reformų rezultatai – ženkliai išaugo ryžių, tekstilės, odos, sporto prekių, chemijos produkcijos, kilimų ir pledų eksportas.
Įdomūs faktai.