Bendri duomenys.
Geografija.
Sent Vinsentas ir Grenadinai yra Karibų jūros salyne, tarp Sent Lusijos šiaurėje (skiria Sent Vinsento sąsiauris), Grenados pietuose ir Barbadoso rytuose. Sent Vinsentą ir Grenadinus sudaro viena pagrindinė sala, Sent Vinsentas, ir šiaurinė 600 salų ir salelių, vadinamų Grenadinais, dalis. Didžiausios šaliai priklausančios Grenadinų salos yra Bekija, Junionas, Kanuanas, Mustikas, Pero. Sala kalnuota, lygumų nedaug, virš šiaurinio salos trečdalio kyla veikiantis Sufriero ugnikalnis, XX a. išsiveržęs ne vieną kartą. Vidurinė ir pietinė salos dalys staigiai leidžiasi į jūrą, o rytinėje pusėje virš juodo smėlio paplūdimių kyla stačios uolos.
Istorija.
Pirmieji salų gyventojai buvo indėnai karibai. 1498 metais Kristupas Kolumbas atrado Sant Vincenta ir Grenadimus, tačiau jos nekolonizavi. 1719 m. prancūzai pradėjo Sent Vinsento kolonizaciją. XVIII a. prancūzai saloje augino tabaką, kavą cukranendres,indigažoles, medvilnę. Dirbti plantacijose įvežti vergai iš Afrikos. Pagal 1763 m. Paryžiaus sutartį, Sent Vinsentas atiteko britams. Jų kolonizacijai vietiniai gyventojai intensyviai priešinosi. 1779 m. salą užėmė prancūzai, bet 1793 m. ji vėl grąžinta britams. 1838 m. galutinai panaikinus vergiją, kolonija patyrė nuosmukį, žlugo cukraus verslas. XIX a. į salą kėlėsi imigrantai iš Indijos,Madeiros. 1902 m. Sufriero ugnikalnio išsiveržimas pražudė ~2000 žmonių.
1833 m. Sent Vinsento ir Grenadinų kolonija įjungta į Britų priešvėjines salas.1958m. ši britų valda bandė jungtis į Vest Indijos federaciją Tačiau šis projektas žlugo, ir 1962 m. vėl tapo atskira britų valda.1969 m. valdai suteiktas asocijuotos šalies statusas, o 1979 m. šalis pasiekė nepriklausomybę po Millton Cato organizuoto referendumo. Šalis išliko Britų Sandraugos nare. 2009m. organizuotas referendumas dėl šalies tapimo respublika, tačiau gyventojų dauguma pasisakė už pavaldumo Britanijos monarchui išlaikymą.
Įdomūs faktai: