Bendri duomenys.
Geografija.
Slovėnija, esanti Vidurio Europos pietuose, turi trumpą pakrantę ties Triesto įlanka ir Adrijos jūra, o sausumoje ribojasi su Italija, Austrija, Vengrija ir Kroatija. Šalies šiaurėje plyti kalnuota sritis apimanti Julijos Alpes ir Karavankus, o vakaruose stūkso didžiulė iš klinties susidariusi Karsto plynaukštė. Nedaug belikę iš Karste augančių pušynų – sakoma, kad jie buvo naudojami poliams, ant kurių pastatyta Venecija, gaminti. Per Slovakijos centre ir rytuose besidriekiančias kalvas ir lygumas teka Savos ir Dravos upės, o pietuose plyti Dinarinės Alpės. Pusė krašto teritorijos padengta miškais, kurie yra pagrindiniai šalies ištekliai, taipogi esama didelių ūkių ir vynuogynų.
Istorija.
Iki IV a. šalis priklausė Romos imperijai, o pirmoji tvirta slaviška Slovėnijos valstybė susiformavo VII a., nors ją VIII ir IX a. daugiausiai valdė frankai ir bavarai. XIII a. didžioji Slovėnijos teritorijos dalis atiteko Habsburgams, o vėliau tapo 1918 m. sužlugusios Austrijos – Vengrijos imperijos dalimi. Slovėnija įėjo į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės sudėtį, kuri 1929 m. pasivadino Jugoslavija. Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos okupuotą šalį pasidalino trys valstybės – Vokietija, Italija, Vengrija. Tuo metu susiformavo antifašistinis išsivadavimo frontas, prisijungęs maršalo Tito vadovaujamų komunistų partizanų.
Po karo šalis tapo 1945 m. atsinaujinusios Jugoslavijos respublika. XX a. 9 – o dešimtmečio vid. Komunistinė vyriausybė pasidarė liberalesnė ir sutiko rengti laisvus rinkimus. 1990 m. pirmuose daugiapartiniuose rinkimuose pergalę pasiekė koalicinė vyriausybė ir prezidentu tapo komunistas reformatorius Milanas Kučanas. Slovėnija paskelbė suverenitetą, o surengtame referendume didžioji dauguma pasisakė už nepriklausomybę. Po komunizmo žlugimo Rytų Europoje, Slovėnija 1991 m. kartu su Kroatija atsiskyrė nuo Jugoslavijos, nepaisant Jugoslavijos pajėgų įsikišimo, kurio metu žuvo apie 100 žmonių. 1992 m. Slovėnija prisijungė prie JT. 2002 metais Slovėnija įstojo į Europos Sąjunga.
Įdomūs faktai.
Slovėnija – gražios gamtos sinonimas. Keliaujant į Slovėniją būtinai pasiimkite fotoaparatą ir gerą nuotaiką, nes vaizdai Jus džiugins kiekviename šalies regione.
Kelionės į Slovėniją ryškiausi vaizdai – Blėdo ežeras ir daugelio fotografų dėmesio sulaukianti pilis, apsupta kalnų peizažo ir Liubliana – šalies sostinė, vadinama vienu draugiškiausių Balkanų pusiasalio miestų. Tačiau daugeliui šį šalis vis tik lieka neatskleista.
Slovėnijoje atrasite puikius kanjonus su kriokliais Soca slėnyje, 20 km besitęsiantys stalaktitų ir stalagmitų urvai Postoina miestelyje ir čia pat esanti, kalno šlaite pastatyta, senovinė Predjama pilis, žavinti unikaliais kūrėjų sugebėjimais pastatyti tokio dydžio tvirtovę, tokioje stačioje uoloje, 100 metrų aukštyje.
Aktyvios kelionės į Sloveniją – dažniausias keliautojų pasirinkimas. Čia galite vykti į kalnų žygius pesčiomis bei dviračiais, smagiai leistis nuo kalnų irkluojant pripučiamą raftingo valtį vasarą, slidinėti nuo kalnų žiemą, arba tiesiog mėgautis kvapą gniaužiančiais vaizdais, atrandant gražiausius gamtos kampelius kelionės automobiliu metu. O norint šiek tiek pailsėti, vykite prie jūros.
Nors Slovėjija turi labai mažą prieigą prie jūros. Keliaujant čia, pasirinkite Portoroz kurortą, garsėjantį smėlio paplūdimiu, jaukia aplinka ir puikiu naktiniu gyvenimu.