Kelionės į Surinamą

Bendri duomenys.

• Sostinė – Paramaribas
• Plotas – 163 270 kv. km.
• Gyventojų skaičius –   539 276 (2013 m.)
• Pagrindinė kalba – olandų
• Pagrindinė religija – hinduistų 27 proc, Romos katalikų 23 proc, musulmonų 20 proc, protestantų 19 proc.
• Valiuta – Surinamo guldenas
• Klimatas – karšta visus metus, lietūs gegužę – spalį

Geografija.

Surinamas – šalis Pietų Amerikos šiaurėje, netoli pusiaujo, prieinanti prie šiaurinio Atlanto vandenyno. Šalis vakaruose ribojasi su Gajana, pietuose su Brazilija, o rytuose su Prancūzijos Gviana. Siauroje lygioje pakrantės lygumoje auginami pasėliai, kad didžioji dalis palyginti nedidelės populiacijos yra susitelkę aplink sostinę Paramaribą. Vidinė šalies dalis padengta drėgnais atogrąžų miškais ir savana bei praktiškai negyvenama, o kalnų grandinės dunkso pietų ir pietvakarių kryptimis. Kraštas gali pasigirti didžiule augalijos ir gyvūnijos įvairove – Centrinio Surinamo gamtos rezervas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Be to, šalis turi dar keletą nacionalinių parkų.

Istorija.

Ispanų tyrinėtojai atrado kraštą XV a. pab., tačiau piemieji gyvenvietės čia įkūrė olandai. 1651 m. koloniją įsteigė britai ir siuntė čia naujakurius iš Barbadoso. Surinamas, po Bredos sutarties, kuria 1667 m. pasibaigė antrasis anglų ir olandų karas, buvo perleistas olandams, mainais į jų Naujojo Amsterdamo (Niujorkas) koloniją. XVII a. 9 – ame dešimtmetyje šalyje imtos veisti kavos ir cukraus plantacijos, o jose dirbti vežami afrikiečiai vergai – uždraudus vergiją, darbo jėgą pradėta gabenti iš Kinijos, Javos ir Indijos. XVIII a. pab. it XIX a. pr. Surinamas vėl buvo patekęs britų valdžion. 1915 m. šalyje atrasta boksito, tapusio svarbiausiu šalies produktu – didžiulis vandens rezervuaras 1964 m. pastatytas į pietus nuo Brokopondo, skirtas aprūpinti hidroenergija boksito pramonę ir patenkinti vietines šalies reikmes. 1954 m. Surinamas tapo autonomine Nyderlandų karalystės dalimi ir vadinosi Olandijos Gviana. Nuo 1958 m. iki 1969 m. šalį valdė dominuojančios Surinamo kreolų nacionalinės partijos lyderis Johanas Pengelis, kuris valstybės prezidentu tapo 1975 m. Tais pačiais metais šaliai buvo suteikta nepriklausomybė ir beveik pusė gyventojų emigravo į Olandiją. Nors po 1980 m. įvykusio karinio valstybės perversmo palikta civilių vyriausybė, iš esmės šalį kontroliavo kariškiai. 1982 m. leitenanto Col Desi Bouterse vadovaujama kariuomenė užgrobė valdžią ir įkūrė socialistinę valstybę. Tais metais JAV ir Olandija nutraukė ekonominę paramą dėl sąmokslo rengimu apkaltintiems opozicijos vadams įvykdytos mirties bausmės. 1989 m. kariškiai nuvertė vyriausybę ir demokratiją pavyko grąžinti tik 1991 m. Tais pačiais metais Naujojo demokratijos ir plėtros fondo lyderis Ronaldas Venetiaanas tapo šalies prezidentu ir kariškių įtaka buvo apribota. Jis ėjo prezidento pareigas iki 1996 m., kai į valdžią atėjo Juledo Wijdenboscho vadovaujama koalicinė vyriausybė. Ventiaanas perrinktas 2000 m, o nuo 2010 metų prezidentu yra Desiré Delano Bouterse.

Įdomūs faktai.                  

• Surinamas yra mažiausia Pietų Amerikos šalis (plotas 163 270 km²).
• Aukščiausia šalies vieta (1286 m) yra Julianatopo kalnas, Vilhelminos kalnuose.
• Vidutinė mėnesio temperatūra 26-28 °C.
• Dėl savo margos tautinės sudėties, Surinamas neturi vieningų kultūrinių tradicijų.
• Surinamas turi tradicinę muziką – kaseko (afrokaribietiška muzika).
• Surinamo respublika – parlamentinė konstitucinė demokratija. Konstitucija priimta 1987 m.
• Suriname yra 10 apygardų, iš jų didžiausia daugiau nei pusė šalies užimanti Sipalivinio apygarda.