Kelionės į Šveicariją

Bendri duomenys.

• Sostinė – Bernas
• Plotas – 41 293 kv. km.
• Gyventojų skaičius – apie 7 mln. (2013 liepa)
• Pagrindinė kalba – vokiečių, prancūzų, italų
• Pagrindinė religija – Romos katalikų
• Valiuta – Šveicarijos frankas
• Klimatas – šiltos vasaros, šaltos snieguotos žiemos

Geografija.

Šveicarija sausumos apsupta federacinė respublika Vakarų Europoje, šiaurėje ribojasi su Vokietija, rytuose – su Austrija ir Lichtenšteinu, pietuose – Italija, o šiaurės vakaruose – Prancūzija. Šveicarija itin kalnuota vietovė, jos centriniame plokščiakalnyje  stūkso Juros kalnų grandinė šiaurės vakaruose ir Alpiu kalnai pietuose. Reino ir Romos aukštupiai teka tarp Berno aukštumos ir pagrindinės Alpių kalnų grandinės, kurių aukščiausia viršukalnė yra Monte Rosa (4638 metrų).

Istorija.

58 metais Pr. Kr. Šveicarijos teritoriją užėmė romėnai. VI a. Šveicariją valdė frankai, o vėliau pasidalino Švabija ir Burgundija. Šveicarijos federacijos pradžia laikoma 1291 m. kai trys miškų kantonai sudarė Šveicarijos arba Amžinąją, lygą, kad apsigintų nuo svetimšalių Habsburgų valdžios. Tradiciškai lygos vadu laikomas Viljamas Telis. Po kovos lyga pasiekė nepriklausomybę nuo Habsburgų 1388 m. o šveicarų pergalė prieš Švabijos lygą 1499 m. iš esmės išlaisvino Šveicariją nuo Šv. Romos imperijos imperatoriaus Maksimiliano siuzereniteto. Šveicarų samdiniams gerai užsirekomendavus, popiežius Julijus II 1506 m. įkūrė Vatikano šveicarų gvardiją, tebeginančią popiežius iki šiol.

Iki 1513 metų Šveicarija įgijo naujų teritorijų tarp jų, Liucernas, Bernas ir Ciurichas, o kantonų skaičius išaugo iki aštuonių, metams bėgant jų dar padaugėjo: šiais laikais Šveicariją sudaro 26 santykinai autonomiškai kantonai.

1648 metais Vestfalijos sutartimi buvo pripažinta visiška Šveicarijos nepriklausomybė. Po valstiečių karo nuslopinimo 1653 m. kantonus kuo toliau, tuo labiau užvaldė smulkios oligarchijos.

1847 metais buvo priimta ir peržiūrėta konstitucija, suteikianti centrinei vyriausybei platesnius įgaliojimus. 1874 m. įvestas referendumo principas. Konstitucija dar kartą persvarstyta 1891 m. nuo tada šalyje tęsiasi nuolatinė socialinė, politinė ir ekonominė pažanga.

1999 m. Ruth Dreifuss tapo pirmąja Šveicarijos prezidente moterimi. 2002 metais Šveicarija tapo pilnateise JT nare. Nors ir būdama Europos laisvosios prekybos asociacijos nare, Šveicarija nepriklauso ES. Visgi Šveicarija plačiai pritaria Europos Sąjungos principams ir daug šveicarų gyvenimo aspektų, tarp jų ir teisė, yra suderinti su europietiškaisiais.

Įdomūs faktai.

• Grand dixence – aukščiausia pasaulyje betoninė užtvanka, esanti Šveicarijoje.
• Šveicarija – vienintelė pasaulio konfederacija.
• Į mokyklą vaikai pradeda eiti nuo 4 metų.
• Šveicarijos krantų neskalauja nei jūra, nei vandenynas.
• Šalyje yra tik vienas metro.
• Šveicarijoje vietoj gatvės adreso, ant namų rašomos gyventojų pavardės.

Šveicarija – Alpių kalnų karalienė. Nors šalis save vadina vandens kraštu, čia gausu kalnų, upių, slėnių, žavingų ežerų ir gėlemis besipuošiančių vasaros laukų. Kelionės į Šveicarija metu pramogų suras kiekvienas: slidinėjimo megėjai čia atras puikias trasas su modernia keltuvų įranga ir jaukiai apre-ski restoraneliais Cermat, Sant Moricas, Jungfrau kurortuose, žygeiviai galės grožėtis nuostabiais kalnų vaizdais bei aukščiausiu šalyje Diudiūro kalnu. Sveikatingumo atostogų gerbėjus čia džiugins puikios sanatorijos įsikurusuose tarp ežerų ir kalnų masyvų, o įspūdžių ir puikių nuotraukų kolekcionierius pamalonins gausybė lankytinų vietų: Ženeva ir žymusis fontanas vidury ežero, Materhorn kalno višūkalnės atspindys šalia esančiame ežere, Bazelis ir spalvngas kasmetinis pasavario karnavalas, Zernec nacionalinio parko kanjonai, Liucerna ir šalia esantis Pilatuso kalnas, į kuri smagu pakilti funikulieriumi bei pasigrožėti atsiveriančia panorama, o Reino kriokliai šalia Šafhauzeno miesto tikrai nepaliks abejino ne vieno į Šveicariją keliaujančio turisto.