Bendri duomenys.
Geografija.
Taivanas, sala Rytų Azijoje prie pietryčių Kinijos krantų, ilgą laiką buvo žinoma kaip Formoza. Pripažindami jos grožį taip šią salą pavadino pirmieji portugalų tyrinėtojai. Taivanui taip pat priklauso daugelis mažesnių salų, tarp jų Peskadorai vakaruose bei Matsu ir Quemoy salos, esančios arčiau prie žemyninės Kinijos. Rytuose Taivaną skalauja Ramusis vandenynas, pietuose – Pietų Kinijos jūra, vakaruose – Taivano sąsiauris, o šiaurėje – Rytų Kinijos jūra. Rytiniai Taivano salos du trečdaliai kalnuoti ir miškingi, vakaruose plyti kalvotos lygumos. Sala tankiai gyvenama, ją siaubia žemės drebėjimai ir taifūnai.
Istorija.
Nuo XV a. Taivaną apgyvendino kinai, o 1683 m. Kinija prisijungė salą, tačiau po pralaimėjimo pirmajame Kinijos – Japonijos kare buvo priversta 1895 m. perleisti salą akrtu su Peskadorais Japonijai ir atgavo ją tiktai po Japonijos pralaimėjimo II pasauliniame kare. 1949 m. komunistams galutinai užkariavus žemyninę Kiniją, valdančioji Gomindano arba Nacionalistų partija, vadovaujama savo pirmojo prezidento Čiang Kai – šeko, pasitraukė į Taivaną ir įkūrė Kinijos Respublikos vyriausybę Taipėjuje. Tuo tarpu komunistai paskelbė Kinijos Liaudies Respubliką ir pareiškė, kad jos vyriausybė yra vienintelė teisėta Kinijos valdžia. Šaltojo karo sąlygomis JAV, padėjusios atremti Kinijos invaziją į Taivaną 1950 m., pripažino KMT, o ne komunistinę vyriausybę iki 1978 m., kai diplomatiškai pripažino Pekiną vietoj Taipėjaus. Tuo tarpu JT 1971 m. pripažino komunistų vyriausybę. Čiang Kai – šekas mirė 1975 m., o prezidentu tapo jo sūnus. Vienpartinė sistema iš esmės pasibaigė 1991 m. 2000 m. Taivanas taikiai perėjo prie demokratinės sistemos, kai Čen Šui – bianas iš opozicinės Demokatinio progreso partijos buvo išrinktas prezidentu. Šiuo metu valstybės vadovas yra Ma Ying-jeou.
Įdomūs faktai.