Bendri duomenys.
Geografija.
Turkmėnijos respublikos Vidurinėje Azijoje, esančios į rytus nuo Kaspijos jūros, 90 proc. teritorijos užima Karakumų dykuma, visgi drėkinimo sistema leidžia auginti pasėlius. Vietovė daugiausia įvairuoja nuo lėkštos iki kalvotos, išskyrus žemus kalnus, besitęsiančius palei Irano ir Afganistano sienas pietvakariuose ir rytuose. Turkmėnija taip pat ribojasi su Kazachija ir Uzbekija.
Istorija.
Aleksandras Didysis žygiuodamas į Indiją užkariavo kraštą IV a. pr. Kr. Po to šalis priklausė Partų karalystei, valdžiusiai Persiją nuo 250 m. pr. Kr. Iki 230 m. VII a. ją užkariavo arabai, kurie atnešė islamą. XI a. Turkmėnijos teritoriją užėmė turkai seldžiukai, siekę išplėsti savo imperiją į Afganistaną, tačiau XIII a. kraštą pradėjo kontroliuoti Čingischanas. Vėliau Turkmėnija tapo Timūro Mogolų imperijos dalimi ir buvo valdomas Timuridų dinastijos iki jos pabaigos, o po to buvo valdomi uzbekų. XIX a. kraštą aneksavo Rusija, 1925 m. buvo sukurta Turkmėnijos SSR ir suformuotaos dabartinės Turkmėnijos sienos. Ji liko sąjungine respublika iki Sovietų Sąjungos suirimo. 1991 m. kai tapo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos nare. Saparmuradas Nijazovas, buvęs valdžioje komunistų santvarkos laikais nuo 1985 m. buvo perrinktas prezidentu 1990 m. ir tapo valstybės ir vyriausybės vadovu iki gyvos galvos. Jis turėjo absoliučią valdžią ir opozicija nėra toleruojama. Jo įpėdinis eina tuo pačiu keliu.
Įdomūs faktai.