Bendri duomenys.
Geografija.
Urugvajus, mažiausia iš Pietų Amerikos respublikų po Surinamo, išsidėstęs tarp Brazilijos ir La Platos estuarijos, rytuose nuo Argentinos šalį skiria Urugvajaus upė. Pagrindinė Rio Negro upė teka per krašto centrines sritis. Urugvajus turi pietinio Atlanto vandenyno pakrantę su keliomis lagūnomis. Šalies šiaurė kalvota, o likusi dalis iš esmės yra Argentinos pampų pratęsimas su derlingomis pakrantės žemumomis.
Istorija.
Dabartinio Urugvajaus teritoriją XVII a. kolonizavo ispanai ir portugalai, tačiau Ispanija XVIII a. užsitikrino visos šalies kontrolę, kai 1726 m. įkūrė karinę tvirtovę Montevidėjų ir išstūmė portugalus. Iki šio šimtmečio pabaigos Urugvajus kartu su Argentina, Paragvajumi ir iš dalies Bolivija, Brazilija ir Čile tapo dalimi ispanų La Platos vicekaralystės su sostine Buenos Airėse. 1815 m. vadovaujant diktatoriui Jose Gervasio Artigasui ispanai galiausiai buvo išvyti, tačiau 1820 m. patį Artigasą nuvertė brazilai. 1821 m. Urugvajus buvo aneksuotas ir tapo Brazilijos provincija, tačiau jo priklausomybė buvo ginčijama tarp Argentinos ir Brazilijos, netgi Urugvajui 1825 m. paskelbus nepriklausomybę, kurios abi kaimynės nepripažino iki 1828 m. Nuo pat nepriklausomybės paskelbimo Urugvajaus politikoje dominavo liberali Colorado ir konservatyvi Blanco partijos. 1865 – 1870 m. Urugvajus kartu su Argentina ir Brazilija sėkmingai kariavo prieš Paragvajų Paragvajaus kare. XX a. pab. po konfliktų su kaimyninėmis valstybėmis ir politinių bei ekonominių svyravimų, kurių metu pasitaikė imigrantų (daugiausia iš Europos) antplūdių, Colorado partijos prezidento Jorge Battle y Ordeozo administracija pradėjo vykdyti visuotines politines, socialines, ekonomines reformas. 1985 m buvo atkurta demokratija, išrinkus prezidentą liberalą Julio Marą Sanguinetį. 2000 m. Sanguinetį pakeitė Jorge Battle Ibezas. Nuo 2005 m. kovo tiek valstybei, tiek vyriausybei vadovavo prezidentas Tabare Vzquezas, o nuo 2010 metų prezidentu yra Chose Muchika.
Įdomūs faktai.