Kelionės į Didžiąją Britaniją

Bendri duomenys.

• Sostinė – Londonas
• Plotas – 243 610 kv. km.
• Gyventojų skaičius – apie 63 mln. (2011)
• Pagrindinė kalba – anglų
• Pagrindinė religija –  Anglikonų, Romos katalikų
• Valiuta : 1 svaras = 100 pensų
• Klimatas– švelnios vasaros, vėsios žiemos.

Geografija.          

Anglija yra Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės dalis, užimanti didžiąją D. Britanijos salyno dalį. Sostinė Londonas, per kurį teka Temzės upė, įsikūręs pietrytinėje Anglijoje. Anglija ribojasi su Škotija šiaurėje ir Velsu vakaruose. Rytinę šalies pakrantę skalauja Šiaurės jūra, pietuose Angliją nuo Prancūzijos skiria Lamanšo sąsiauris, o vakaruose plyti Airijos jūra, Airija ir Atlanto vandenynas.

Istorija.

Britanija buvo Romosprovincija iki V a. pr.  Po romėnų pasitraukimo 407 m. į šalį iš Europos atsikraustė germanų gentys ( anglai, saksai, jutai) ir užgrobė didžiąją Anglijos dalį, versdami keltus atsitraukti į vakarus. VI a. iš Romos pradėjo plisti krikščionybė bei ėmė kurtis daugybė nepriklausomų karalysčių, kovojusių dėl valdžios tarpusavyje.

Iš skandinavijos plūstelėjus vikingams, Alfredui Didžiajam pavyko suvienyti Angliją kovai prieš danus. Tačiau po antrojo įsiveržimo danų karaliai valdė šalį 1016-1042 m., o vėliau Eduardas Išpažinėjas buvo sugrąžintas į sostą kaip pirmasis Vakarų Saksonijos karalius. Tačiau vos tik Anglija, valdant Haroldui II, pradėjo formuoti savo identitetą, į šalį 1066 m. įsiveržė ir ją nukariavo Normandijos hercogas Vilhelmas.

Per ateinančius 100 metų normandai įtvirtino savo užkariavimą, įvesdami feodalinę sistemą ir sukurdami organizuotą bendruomenę. 1215 m. karalius Jonas Plantagenetas buvo priverstas pasirašyti Didžiąją laisvių chartiją, apibrėžiančią laisves ir politines teises. Ši chartija laikoma užuomazga sistemos, išsiplėtojusios iki šių dienų parlamentinės santvarkos. Tame šimtmetyje susiformavo viena iš fviejų didelių teisinių sistemų ( kitą – romėnų teisė), paplitusi anglų kalba kalbančiose šalyse.

Velsas tapo kunigaikštyste 1284 m., o kai valai Tiudorai įžengė į Anglijos sostą 1485 m., susisaistė su Anglija ir politiniais saitais.

Po normandų karalių viešpatavimo kelios monarchų dinastijos valdė ir tebevaldo Angliją. Joms priklausė: Plantagenetai ( 1154-1377) – tuo metu įgyta teritorija Prancūzijojel; Lankasteriai ( 1399-1422); Jorkai ( 1461-1483); Tiudorai ( 1485-1603)- tai tyrinėjimų, kolonijinės ekspansijos ir religinės reformos amžius; Stiuartai ( 1603-1648)- tuo metu susijungė Anglijos ir Škotijos sostai; Stiuartai ( sugrižę)- 1660-1714; Hanoveriai (1714-1901); Saksai-Koburgai ( 1901-1910); Vindzorai ( 1910)./ Taigi nuo XII a. vid. monarchijos viešpatavimas buvo pertrauktas tik kartą. Tai nutiko 1649-1660 m., Oliverio Cromwellio respublikinio valdymo laikotarpiu, prasidėjusiu po Karolio I mirties bausmės įvykdymo ir pasibaigusio Karolio II sugrįžimu į sostą.

Didžioji Britanija yra svarbi pramonės ir prekybos šalis. Taip pat iš Šiaurės jūros gaunama nafta, šalyje plėtojamas turizmas. 1973 m. Jungtinė Karalystė įstojo į Europos Sąjungą.

 Įdomūs faktai.

• Būtent Didžiojoje Britanijoje atsirado mašinos kairiarankiams (su vairu kairėje pusėje).
• Londone yra ilgiausia prekybos gatvė pasaulyje Oksford-Street.
• Didžioji Britanija neturi vieno dokumento – konstitucijos.
• Į daugumą Londono muziejų galima pakliūti nemokamai, tačiau lankytojai turi teisę palikti „paaukojimą muziejui“, tiek, kiek pagal juos yra vertas apsilankymas.
• Didžiojoje Britanijoje retai sutinkami benamiai gyvūnai.
• Didžioji Britanija – šalis, turinti miestus, kurių pavadinimai yra ilgiausi pasaulyje.