Kelionės į Graikiją

Bendri duomenys.

• Sostinė – Atėnai.
• Plotas – apie 131 960 kv. km.
• Gyventojų skaičius – apie 10 mln. 670 tūkst.
• Pagrindinė kalba – graikų.
• Pagrindinė religija – graikų stačiatikių 98 %.
• Piniginis vienetas – euras.
• Klimatas  – karštos sausos vasaros, švelnios žiemos, šalčiau šiaurėje.

Geografija.

Graikija, Europos valstybė Balkanų pusiasalio pietuose, yra painus kalnų virtinių ir uždarų slėnių derinys, sukuriantis giliai raižytą pusiasalį, besitęsiantį tolyn į Viduržemio jūrą. Į vakarus nuo Graikijos plyti Jonijos jūra, o rytuose Egėjo jūra skiria šalį nuo Turkijos azijinės dalies.  Pindo kalnai dominuoja pusiasalyje ir tęsiasi pietryčių kryptimi nuo Albanijos sienos. Graikija žymi savo dienos šviesos skaidrumu, joje nėra toli nuo jūros nuolusių vietovių. Daugybė salų – kai kurios iš jų sudaro salynus – yra daugiausiai negyvenamos ir užima apie penktadalį šalies teritorijos. Didžiausia sala, Kreta, kurią Graikija atgavo 1913 m. Viduržemio jūroje.

Istorija.

Atėnai ir Sparta buvo svarbiausi klasikinių laikų Graikijos miestai – valstybės (poliai), iš kurių save kildina modernioji Graikija. Šie miestai klestėjo V a. pr. Kr., kai buvo sukurta demokratijos idėja. Kaip tik tuos laikus įsivaizduoja daugelis žmonių, kai susimąsto apie antikinę Graikiją. Vėliau Graikija pateko į Makedonijos valdžią ir tapo Romos ir Bizantijos imperijų dalimi. Šalį 1456 m. nukariavo turkai, jų valdymas tęsėsi iki Graikijos nepriklausomybės karo (1821 – 1829 m.), po kurio šalis tapo karalyste.
1917 m. Graikija kariavo I pasauliniame kare Sąjungininkų pusėje. Per II pasaulinį karą, šalį 1940 m. užpuolė Italija, o 1941 – 1944 m. ji buvo okupuota Vokietijos. Po karo kilo pilietinis karas tarip karaliaus rėmėjų rojalistų ir sukilėlių komunistų, kuris tęsėsi iki 1949 m. 1952 m. Graikija įstojo į NATO.

1967 m. karinis perversmas atvedė į valdžią despotišką „pulkininkų“ režimą, kuris tęsėsi septynerius metus. Tuo metu karalius buvo priverstas gyventi tremtyje. Po demokratiškų rinkimų ir referendumo 1974 m. buvo įkurta pilietinė parlamentinė respublika, vadovaujama Konstantino Karamanlio, o monarchija panaikinta. Andreas Papandreu pato pirmuoju Graikijos ministru pirmininku socialistu ir Graikija įstojo į Europos sąjungą.

1990 m. Karamanlis sugrįžo kaip prezidentas, 1995 m. jį pakeitė Konstantinas Stefanopulas.
1996 m. ir vėl 2000 m. rinkimus laimėjo Panheleninė socialistų partija, vadovaujama Kosto Simičio,
2004 m. rinkimuose nugalėjo Karamanlio Naujosios demokratijos partija. Valstybės vadovas nuo 2005 m. kovo yra prezidentas Karolas Papulias.

Graikija yra viena neturtingiausių ES narių ir viena didžiausių jos paramos gavėjų. Graikijos ekonomika neseniai turėjo naudos iš padidėjusių investicijų, kurias pritraukė 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės. Graikijos pramonės šakos apima turizmą ir laivybą, kurie yra ypač svarbūs, maisto ir tabako, tekstilės, chemikalų, metalo produktų gamyba, kalnų ir naftos pramonę. Šalyje auginamas tabakas, alyvuogės, vynuogės, medvilnė, taip pat išvystyta pieno produktų ir jautienos gamyba. Turizmas sukuria apie 16 % bendro vidaus produkto.

Įdomūs faktai.

• Graikiškai šneka apie 12 mln. žmonių, kurie gyvena Graikijoje, Kipre, Italijoje, Albanijoje, Turkijoje, JAV ir kt.
• Šiandien daug vartojamų žodžių kilę būtent iš graikų kalbos, pvz. maratonas, idėja, akademija, archeologija ir kt.
• Graikijos sostinė Atėnai vienas seniausių Europos miestu.
• Graikijoje yra daugiausia pasaulyje archeologinių muziejų.
• Graikijos gyventojai mieliau švenčia ne gimtadienius, bet vardadienius.

Graikija – 3000 salų valstybė, tad mėgstantiems atostogauti šioje šalyje – naujų vietų atostogoms ir nematytų salų atradimui užteks visam gyvenimui. Antikos laikus menanti respublika, turi ko pasiūlyti visiems keliautojams.

Tūkstantmečius menantys istoriniai objektai, apipinti mitais, legendomis ir tradicijomis sudomins ekskursijų gerbėjus, kuriems puikiai tiks žemyninė šalies dalis. Nuostabiai skanus maistas, kiekvienoje saloje turintis savo gaybos tradicijas, su gausybe jūros gerybių, daržovių, padažų, alyvuogių ir sūrių, bei gardus vynas patiks kulinariniams turistams ir gurme patiekalų ieškovams.

Tiems, kurių prioritetas aktyvios atostogos Graikijoje, gali nuomoti automobilį ar dviratį, ir leistis į nuostabių jūros ir kalnų panoramų kelionę arba plaukti laivu užsukant į krištolo tyrumo lagūnas. Šeimos su vaikais ir paaugliais atras gausybę pramogų didžiosiose šalies salose, o mėgstantys ramų poilsį, nudžiugs galimybę ilsėtis smėlio paplūdimiuose arba laukiniuose uolų paplūdimiuose. Jaunimui gausybė pramogų, barų ir restoranų pasiūlys pagrindiniai Graikijos kurortai.

Žemyninėje Graikijos dalyje, kurioje poilsiui ir atostogoms dažniausiai renkamasi Chalkidikės regioną ilgi ir platūs smėlio paplūdimiai, gražūs pušynai bei galimybė nuvykti į gausybę istorinių objektų: Atėnai kuriuose turistų laukia Akropolis ir Olimpo kalno legendos, Mikėnai ir Delfai su istoriniu palikimu, gražusis Meteorų vienuolynas įsikūręs ant stataus aukšto kalno.

Didžiausia Graikijos sala Kreta patiks atvykstantiems tiek ilgų, tiek trumpų poilsio atostogų. Žydra jūra susiliejanti su balsvais kalnais, vaizdingos lagūnos, mažyčiai prie kelių pastatyti vienuolynai, gražus senamiestis salos sostinėje – Hersonise, Knoso rūmai ir dažnam keliautojui girdėtas ar jau išbandytas žavingas Samarijos tarpeklis. Pagrindiniai salos kurortai labai įvairūs, tad kiekvienas pasirinks tinkamiausią. Chersonisas tiks jaunimui dėl pramogų gausos bei planuojantiems daug keliauto automobiliu po salą. Malija ir Stalida tinka norintiems poilsio smėlio paplūdimyje, o Agios Nikolaos ir Elunda – ieškantiems ramesnio poilsio jaukioje aplinkoje. Retimnas ir jo apylinkės patiks tikros Graikijos ieškantiems poilsiautojams, o nenumaldomiems romantikams geriausias pasirinkimas – rožinių saulėlydžių ir profesionalių fotografų pamėgta sala – Santorinas. Tai labai rekomenduotina ekskursija viešint Kretoje.

Pažintį su Graikija pratęskite Rodo saloje. Rodas, esantis vos valandos kelio atstumu nuo Turkijos Marmario kurorto, sugebėjo išlaikyti savita kultūrą. Poilsiui ir jaukiems pasivaikščiojimams po senamiestį tinkama rytinė šalies dalis, širdelės formos paplūdimį supantis Lindo miestas, vakarinė salos dalis puikiai tinkama buriuotojams ir kaituotojams, drugelių slėnis salos centre – visa tai telpa mažoje Rodo saloje.

Koso sala lietuviams atrasta visai neseniai. Ji ideali ramių jaukių, graikiškai kaimiškoms atostogoms. Čia mažiau pramogų, daugiau tikro graikiško jaukumo. Vos kelių kilometrų atstumu esantis Turkijos Bodrumo kurortas – tai lyg Graikijos ir Koso salos tęsinys, su baltais kokliniais nameliais ir kalvotomis vietovėmis.

Sezono naujiena ir tiesioginiais skrydžiai nuo šios vasaros bus vykdomi į dar vieną Graikijos salą – Korfu. Puiki proga atrasti dar vieną Viduržemio jūros perlą.

Nedvejodami keliaukite į Graikija ir draugiškai tarkite labas – Jasu!