Kelionės į Islandiją

Bendri duomenys.

• Sostinė – Reikjavikas
• Plotas – 103 001 kv. km.
• Gyventojų skaičius –  323 002 (2013 m.)
• Pagrindinė kalba – islandų
• Pagrindinė religija – liuteronų 88 %
• Valiuta – Islandijos krona
• Klimatas – švelnios vasaros, šaltos žiemos su sniegu.

Geografija.

Islandija, Europos valstybė Šiaurės Atlanto vandenyno saloje, yra vos piečiau Šiaurės speigiračio. Vietomis salos pakrantė giliai išraižyta fiordų, kuriuose ir įsikūrę dauguma miestų. Taip yra dėl to, kad centrinė salos dalis yra negyvenama, kai kur ją dengia ledynai. Tektoniškai nestabili, nes yra išsidėsčiusi šiauriniame Atlanto Vidurio kalnagūbrio gale, Islandija yra vis dar aktyvus vulkaninis plokščiakalnis su veikiančiais geizeriais ir karštu požeminiu vandeniu. Geoterminė energija, kartu su hidroelektros, gaunamos iš daugybės Islandijos upių ir krioklių, gausa, užtikrina islandams pigią energiją. Žymiausias ugnikalnis yra Hekla – legendiniai vartai į pragarą – po jo išsiveržimo 1963 m. pietinėje salos pakrantėje atsirado nauja Surtsey sala.

Istorija.       

Islandijoje plytėjo tušti tyrlaukiai, kol į ją IX a. atvyko norvegų ir keltų naujakuriai, nors vikingai galėjo būti aptikę salą ir anksčiau. 930 m. pirmajame pasaulyje visuotiniame įstatymų leidžiamajame susirinkime, arba parlamente, Islandija paskelbta respublika, o krikščionybė įvesta 70 metų vėliau. Islandija buvo Norvegijos valdžioje nuo 1262 iki 1380 m., kada kartu su Norvegija pakliuvo Danijos priklausomybėn. Islandija pasiliko Danijos valdžioje net ir po to, kai Norvegija 1814 m. paskelbė nepriklausomybę. Tiesa, Danija 1874 m. suteikė ribotą autonomiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą Danija buvo okupuota Vokietijos, o Sąjungininkų valstybės tūrėjo apsaugoti Islandiją nuo panašaus antpuolio. Likusi be Danijos valdžios Islandija tapo nepriklausoma respublika. 1944 m. įstojo į NATO, 1949 m. JAV turi karinę bazę Keflavke, įkurtą pagal 1950 m. sutartį, kurioje Jav įsipareigojo ginti Islandiją, neturinčią savo karinių pajėgų.

Įdomūs faktai.

• Islandijos sostinė – Reikjavikas, įkurtas 874 metais, pats šiauriausias megapolis pasaulyje.
• Islandijos krantuose rastas ilgiausiai gyvenantis gyvūnas – moliuskas, mokslininkai paskaičiavo, kad moliuskai gyvena 405 – 410 metų.
• Islandija – viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių, čia gyvena apie 323 tūkst. žmonių, o iki Antrojo pasaulinio karo šalyje gyveno tik apie 50 tūkst. žmonių.
• Žiemą temperatūra nenukrenta žemiau +6 laipsnių.
• Islandijoje nėra restoranų „McDonalds“, paskutinis užsidarė 2008 metais.
• Kiekvienoje didžiojoje Reikjaviko parduotuvėje yra vaikų žaidimo aikštelės.
• Islandų pagrindinis patiekalas – žuvis.

Informacija turistams:

Pasakyti, kad Islandija – geizerių šalis, tai nepasakyti nieko. Juolab kad ten, didingame geizerių slėnyje, yra tik viena kas keletą minučių į dangų šaunanti karštoji versmė. Tiesa, reginys tikrai įspūdingas. Aplink garuojanti, rūkstanti, siera atsiduodanti plynė, kur ne kur iš po žemių prasiveržianti verdančiais burbuliukais… Nejučia susimąstai, kad jei kur nors po žeme yra žemės branduolys, tai jis čia, po Islandijos plūta.

Tačiau ne dėl to derėtų vykti į Islandiją. Ir net ne dėl Reikjaviko naktinių klubų ir geros muzikos, nors tik Islandijoje gali gimti tokie talentai kaip Bjork. Ir ne be reikalo japonų menininkė Joko Ono būtent čia, mažoje salelėje netoli Reikjaviko, sukūrė instaliaciją  – į dangų šaunatį galingą šviesos srautą – paminklą žymiausiam bitlui ir savo mylimąjam Džonui Lenonui. Į Islandiją pravartu vykti pasitikrinti savęs. Sugrįžti į save, pabūti be savo “komforto zonos”, pajusti neįtikimą tikrų tikriausią gyvą ir akivaizdžią gamtos didybę ir nenugalimumą. Kiekvienas tai pajus priartėjus prie Detifoso – galingiausio Europoje krioklio, gausias ir plačias šilto vandens lagūnas, kuriuose taip malonu būti netgi krapsnojant lietučiui, didžiulius nuo slinkusių ledynų suslėgtų akmenų sankaupas, kurioms jau daugybė milijonų metų ir žiūrint plačiai į tolį, regint žmogaus neliestus plotus.

Keliauti po Islandiją patogiausia visureigiu automobiliu, nes oras čia permainingas, o pamatyti šalį, su kiekvienu papildomu kilometru, norėsis vis labiau. Tarp uolų pasislepę ežerai, žygiams tinkami kalnai ir slėniai, raftino nuotykį kviečiančios išbandyti upės, tylus paukščių ar ruonių stebėjimas, ar kvapo praradimas stebint banginių šokius vandenyje ar ledo luitų plaukimą. Visur kur nepasisuksit lydimos nuostabios žemės spalvos, kurių tikrąją sąvoka galima suprasti tik Islandijoje – nuo jodos iki baltos, nuo sodriai šokoladinės, iki šviesiai rusvos, nuo tamsios bordinės iki skaisčiai oranžinės ir tai dar nera paletės pabaiga.

Nakvojant jaukiuose svečių namuose ir bendraujant su paprastais vietiniais žmonėmis, pajusite tikrą šalies dvasią, jaukią, mielą ir rūpestingą.