Kelionės į Jungtines Amerikos Valstijas

Bendri duomenys.

• Sostinė – Vašingtonas, Kolumbijos federacinė apygarda
• Plotas – 9 826 630kv. km.
• Gyventojų skaičius –   323 290 172 (2014 m.)
• Pagrindinė kalba – anglų
• Pagrindinė religija – protestantų, Romos katalikų, judėjų
• Valiuta – JAV doleris
• Klimatas – karštos vasaros, šaltos žiemos šiaurėje, švelnios žiemos pietuose.

Geografija.

Keturiasdešimt aštuonios jungtinės valstijos išsidėsčiusios Šiaurės Amerikos vidurinėje dalyje tarp Kanados ir Meksikos. Aliaska, kuri buvo nupirkta iš Rusijos XIX a. nesiriboja su šiaurine Kanada, o nuo Rusijos ją skiria Beringo jūra. Aliaskoje vyrauja tundra. Penkiasdešimtoji valstija – Havajai – buvo paskutinė priimta į sąjungą 1959 metais, tai vulkaninės kilmės salų archipelagas šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Be to dar yra keletas užjurio teritorijų, sričių ir valdų, kurios priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

JAV susideda iš plačių centrinių lygumų, kurias vakaruose riboja Uoliniai kalnai, o rytuose Apalačų kalnai. Į rytus nuo Apalačų kalnų plyti Atlanto vandenyno pakrantės žemumos, o į vakarus nuo jų – Centrinis slėnis, besitęsiantis nuo penkių Didžiųjų ežerų iki Meksikos įlankos, jis užima apie pusę viso šalies ploto – čia yra prerijos ir Didžiosios lygumos, Amerikos aruodas, vienas svarbiausių žemės ūkio rajonų visame pasaulyje. Vienodą lygumų landšaftą paįvairina tiktai Ozarko plynaukštė ir Oklahomoje.

Istorija.

Prieš maždaug 12 tūkstančių metų indėnų protėviai atsikraustė iš Azijos, persikėlė per Beringo sąsmauka ir užėmė dabartinę JAV teritoriją, čia jie išvystė aukščiausio tipo kultūras, kaip antai, anasazių ar miško indėnų, kurios pastatė Čiako kanjoną ir Kahokiją. Manoma, kad iki europiečių atvykimo laikotarpio buvo apie 10 milijonų indėnų, tačiau atneštos ligos žymiai sumažino jų skaičių. Europiečių tyrinėjimai prasidėjo Kristupo Kolumbo naujojo pasaulio atradimu 1492 metais. Ispanai atvyko 1565 m. ir įkūrė pirmą europiečių gyvenvietę Floridoje. 1664 metais Britai užėmė olandų gyvenvietę, naująjį Amsterdamą Manhatane ir pervadino Niujorku. Didžiąją dalį XVIII amžiaus britų kolonijoms grėsė prancūzų ekspansija iš šiaurės, tačiau septynerių metų karas (1756-1763), kuriame Kvebeko užėmimas buvo lemiama pergalė, baigiasi tuo, kad prancūzija atidavė Kanadą ir Didžiuosius ežerus Didžiajai Britanijai. Sunki mokesčių našta, užkrauta britų vyriausybės sukėlė revoliucijos, arba Amerikos nepriklausomybės karą 1775 m, kai 13 kolonijų, vadovaujamos George Washinktono, įveikė Jurgio III kariuomenę. 1776 m. liepos 4 dieną pagal nepriklausomybės deklaraciją šios 13 valstybių pasiskelbė Pirmąją Konstitucinę ir Demokratinę Federacinę respublika. George Washinkton tapo pirmuoju prezidentu. 1783 metais Paryžiaus sutartimi britų valdžia kolonijose buvo galutinai nutraukta. 1789 metais Jungtinių Valstijų konstituciją pakeitė Konfederacijos įstatus – buvo įvesta labiau centralizuota vyriausybė ir, nors taisyta metams bėgant, ši konstitucija tebegalioja iki šių dienų. 1803 metais prezidentas Thomas Jeffersonas nupirko Luiziana, platų teritorijos ruožą, iš Prancūzijos. 1812 metais karas su Anglija paskatino Monroe doktrinos suformavimą 1823 metais. Ji užtikrino Amerikos apsaugojimą nuo europiečių kišimosi ateityje. Vėlesnė ekspansija į vakarus nukėlė JAV teritoriją iki pat Ramiojo vandenyno. 1845 metais po karo su Meksika buvo prijungtos dar kelios valstijos, 1867 metais iš Rusijos buvo nupirkta Aliaska. 1898 metais Ispanijos – Amerikos karas įtvirtino Amerikos, kaip didžiosios valstybės statusą.

Amerika įstojo į Pirmąjį pasaulinį karą 1917 metais, karas baigėsi Versalio sutartimi 1919 metais ir prezidento Woodrowo Wilsono Tautų Lygos įsteigimų. Amerikos įstojimą į Antrąjį pasaulinį karą pagreitino Japonijos Perlharboro ataka 1941 metais. Į ją Amerika atsakė numesdama atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio – tai privertė Japoniją kapituliuoti ir karas baigėsi. JAV buvo NATO įkūrėja 1949 metais.  1969 metais Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi išlipusiu Mėnulyje. Pokarinė įtampa sukėlė šaltąjį karą tarp Vakarų ir SSRS iki pat SSRS žlugimo. 1991 metais kai JAV iškilo kaip pirmaujanti karinė ir ekonominė galybė.  2001 metais rugsėjo 11 dieną daugiau kaip 3000 Amerikos piliečių buvo nužudyta per Pentagono ir Pasaulio prekybos centro atakas, kurias, manoma, įvykdė su Osama binladenu siejami teroristai. 2005 metais uraganas nuniokojo Naująjį Orleaną, žuvo daug žmonių ir buvo padaryta didelė materialinė žala. JAV – pirmaujanti pasaulio pramoninė valstybė – vysto karo, naftos, plieno, automobilių, lėktuvų, aerokosminę, telekomunikacijų, chemijos, elektronikos, maisto, plataus vartojimo prekių, medienos ir kalnakasybos pramonę. Šiuo metu JAV prezidentas nuo 2009 metų yra Barakas Obama.

Įdomūs faktai.

• Automobilių neturi tik 0,2 procentų amerikiečių šeimų.  82% šeimų turi dvi transporto priemones: lengvuosius automobilius ir mini venus.
•  JAV nėra oficialios kalbos. Anglų kalba yra oficiali tik kai kuriose valstijose.
• Nustatyta, kad 97 % visų apyvartoje esančių JAV dolerio kupiūrų turi kokaino pėdsakų.
• Dolerio kupiūros iš tiesų nėra „popierinės“, jų sudėtis – 25 proc. lino pluošto ir 75 proc. medvilnės pluošto.
• Šiuo metu tik 51 proc. amerikiečių yra susituokę.
• Kasmet JAV praūžia apie 800 tornadų.
• Filadelfija – pirmoji sostinė JAV.

Informacija turistams:

Jungtinės Amerikos Valsitijos – didinga, didelė, įdomi, įvairialypė ir įspūdinga šalis. Pasiekti ją iš Lietuvos nėra taip sudėtinga, nes kelionė į didžiausius JAV miestus galima su vienu persėdimu Europoje, o tolimesnius šalies regionus vakaruose – su dviem persėdimais. Kelionės po JAV galimybės labai plačios, ns kiekviena valstija – tai lyg atskiras kraštas.

Didžiausias ir populiariausias šalies didmiestis Niujorkas, pats megapolių megėjams – čia viskas greita, judru, spalvinga; meno galerijos, kavinukių eilės, Empire State pastatas, didingas Centrinis parkas bei šalies simbolis – laisvės statula. O kur dar žavingi mažieji rajonai – China Town, Little Italy ir Grinvičo kaimelių vadinamas mikrorajonas, kur atrasite tikrą įvardintą autentiškumą. Lietuvaičių emigrantų miestas Čikaga, kur iki šiol galite atrasti net lietuviško maisto kavines, nepaisant didelių vėjų, yra puiki vieta apsilankymui – vaizdas į didžiuosius ežerus paliks įspūdį kiekvienam, o aplankius garsų Niagaros krioklį, kelionę į šalies pakraštį dar ilgai liks atmintyje.

Ne mažiau populiari vakarinė pakrantė sulaukia begalę turistų, norinčių išvysti saulėtą Kaliforniją, lošimų sostinę Las Vegą, bei spalvų miestą Los Anždelą, garsųjį kino tašką – Holivudą, kalnų ir pirmųjų pasaulyje tramvajų miestą San Franciską, serialų ir romantikų pamėgtą Santa Barbara, bei žinoma, krašto gamtos įžymybes – Didįj kanjoną bei nacionalinius parkus. O keliaujant giliau į ramųjį vandenyną mus pasitiks ir Aloha pasakys Havajai. Vulkaninės kilmės visžalės salos jau daugybę metų yra nuostbiausio poilsio sinonimas visusoe pasaulio šalyse.

Žymiausias Jungtinių Amerikos Valstijų pietų regionas Florida, su Majamiu priešakyje – tai poilsio ir pramogų oazė. Čia ir vandens parkai, ir zoosodai, ir Disneilendas ir daugybė aktyvios veiklos visai šeimai, mažiems ir dideliems. Linksmybių ieškotojai čia atras daugybę vakarėlių ir šokių vietų, aplankys iliuzionus ar tiesiog smagiai leis laika paplūdimyje ar promenadų užeigose. O keliaujant į pačią šiaurę už Kanados ribų, dar vienas atskirtas žemės lopinėlis – atšiaurioji Aliaska. Žavinga, snieguota ir nuostabią nepaliestą gamtą išsaugojusi valstija – atgaiva visiems gamtos, žvejybos, medžioklės ir tyrų tolių mylėtojams.

Įvairialypė gamta, ilgiausios autostrados, didžiuliai dangoraižiai, kaubojai, indėnai ir banglentininkai – visa tai ir daur daugiau Jūsų kelionės po Jungtines Amerikos Valstijas įspūdžiai.