Kelionės į Šiaurės Korėją

Bendri duomenys.

• Sostinė – Pchenjanas
• Plotas – 120 540 kv. km.
• Gyventojų skaičius –   24,9 mln. (2013 m.)
• Pagrindinė kalba – korėjiečių
• Pagrindinė religija – tradicinio tikėjimo išpažinėjų, konfucionizmo, budistų, krikščionių
• Valiuta – Vonas
• Klimatas – vasaros karštos, žiemos šaltos, sniegas, liūtys birželį – rugsėjį

Geografija.

Šiaurės Korėja, Tolimųjų Rytų šalis, užima šiaurinę Korėjos pusiasalio dalį. Kraštovaizdis daugiausia kalvotas, sostinė Pchenjanas – vakarinės pakrantės lygumoje. Šiaurėje ribojasi su Kinija, pietuose – su Pietų Korėja, esančia už demilitarizuotos zonos, kuri skiria dvi valstybes. Rytuose Š. Korėja skalauja Japonijos jūra, vakaruose – Korėjos įlanka ir Geltonoji jūra. Šalis turi neilgą sieną su Rusija pačiuose šiaurės rytuose palei Tiumenės upę.

Istorija.

Korėjos istorija prasideda 2000 m. pr. Kr., kai ją, pasak legendos, įkūrė pusdievis Tangunas. Vėliau valdžią perėmė kinų remiama dinastija, valdžiusi nuo 1122 m. pr. Kr. Iki IV a. Iki VII a., kol pusiasalio šalis nebuvo suvienyta ir netapo karalyste. Korėja kentėjo nuo vidinių karų ir išorės priešų. Nuo 1392 m., esant valdžioje Yi dinastijai, Korėja vėl tapo pavaldi Kinijai. Vykstant Japonijos – Rusijos karui, Japonija 1905 m. okupavo, o 1910 m. aneksavo Korėją. Į šalį atvykę japonų kolonizatoriai, naudodami prievartinį korėjiečių darbą, išvystė žemės ūkį ir pramonę. Japonai paliko šalį 1945 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Korėja buvo padalinta į dvi okupacines zonas ties 38 – ąja lygiagrete prie  Panmundžomo – SSRS užėmė šiaurinę dalį, JAV atiteko pietinė dalis. Oficialus Šiaurės Korėjos pavadinimas – Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, atsiradusi 1948 m., nepavykus mėginimams susivienyti. Sovietams buvo suformuota vyriausybė su komunistų išugdytu vadovu Kim Ir Senu, kuris pradėjo žemės reformą ir jos nacionalizavimą. 1950 m. Š. Korėja užpuolė P.Korėją siekdama suvienyti valstybes. JT kariuomenė įsijungė į konfliktą ir užėmė Š. Korėją kartu kovodama ir su Kinija, palaikančią Š. Korėjos pusę.

Taika buvo atstatyta 1953 m. Priėmus naują Konstituciją 1972 m. Kim ir Senas paskelbtas Š. Korėjos prezidentu. Pasirašiusi nepuolimo paktą su P. Korėja. Š. Korėja 1991 m. tapo JT nare. 1994 m. mirus Kim Ir Senui, įpėdiniu be konkurencijos tapo jo sūnus Kim Čong Ilas. Tais pačiais metais JAV atnaujino ekonominę paramą mainais į pasižadėjimą įšaldyti branduolinio ginklo sukūrimo programą. Po 1996 m. potvynių šalyje kilo didelis badas ir buvo nuniokotas žemės ūkis. 2002 m. buvo nustatyta, kad Š. Korėja nesilaiko 1994 m. susitarimo įšaldyti, o vėliau – nutraukti plutono gavybai nukreiptą branduolinę programą. 2003 m. Š. Korėja pranešė, kad pasitraukia iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir ketina toliau vystyti branduolinę „atgrasinimo priemonę“.

Įdomūs faktai.                  

• Šiaurės Korėja yra įsikūrusi rytinėje Azijos dalyje, Korėjos pusiasalyje. Iš vakarų šalį skalauja Geltonoji, o iš rytų – Japonijos jūra.
• Šalyje gan platus upių tinklas. Dažnai jos patvinsta bei padaro didelių nuostolių (2007 m. pavasario potvynis paliko tūkstančius žmonių be namų).
• Ilgiausia upė – Amnokas. Kitos upės: Imdzinas, Namas, Jalu.
• Šiaurės Korėja yra viena iš etniškai ir lingvistiškai homogeniškiausių valstybių pasaulyje: beveik visi gyventojai yra šiaurės korėjiečiai ir visoje šalyje dominuoja korėjiečių kalba.
• Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė. Šiaurės Korėjoje yra 63,8 metų – panaši į tokių valstybių kaip Mianmaras ir Pakistanas, truputį mažesnė nei Rusijos.
• Nors pagal vakarietiškus standartus daugelį gyventojų būtų galima pavadinti nereligingais, didžioji populiacijos dalis yra religinga sociologiniu požiūriu – tokių tradicinių religijų kaip budizmas ir konfucionizma, kultūrinė įtaka vis dar daro poveikį šiaurės korėjiečių dvasiniam gyvenimui.