Bendri duomenys.
Geografija.
Vidurio Europos valstybė iš visų pusių apsupta sausumos, daugiausiai užimanti Dunojaus vidurupio lygumas. Dunojus, tekėdamos iš šiaurės į pietūs dalija šalį pusiau. Vengrija ribojasi su Slovakija, Ukraina, Rumunija, Serbija, Kroatija, Slovėnija, Austrija.
Istorija.
Senovėje Vengrijoje gyveno keltų ir slavų gentys, vėliau jos dalį užėmė romėnai, kuriems pasitraukus jų vietą užėmė romėnai, kuriems pasitraukus jų vietą užėmė avarai ir hunai. Vengrijos valstybę sukūrė vengrai, ugrofunų gentis, vadovaujama Arpado. 1867 metais Vengrija tapo lygiateise Austrijos partnere Austrijos – Vengrijos imperijoje, o 1918 metais imperijai suirus Vengrija tapo nepriklausoma karalyste. Po Antrojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo Vokietijos pusėje ją okupavo Sovietų Sąjunga ir pavertė komunistine valstybe. 1968 metais vadovaujant Janošui Kadarui, Vengrija pradėjo liberalizuoti savo ekonomiką. Komunistinės sistemos šalis atsisakė 1989 metais, o komunistų partija reformavosi į Vengrijos socialistų partiją. 1990 metais Vengrija surengė savo pirmuosius daugiapartinius rinkimus ir pradėjo vykdyti laisvosios rinkos ekonomiką, 1999 metais įstojo į NATO, o 2004 metais į Europos Sąjungą.
Įdomūs faktai.
Vengrijoje, žinomoje guliašo tevynės vardu, galima atrasti ne tik šį puikų patiekalą. Čia gausu gardaus vyno, pramoginių ir kultūrinių renginių, baroko stiliaus miestelių bei žinoma, nesibaigiančių atradimų siūlančios sostinės – Budapešto – gatvelių.
Vengrija dėl savo lokacijos, apimančios keletą geografinių regionų, išsaugojo ir puoselėjo tai, kas gardžiausia Balkanų šalyse, ekonomiškai protingiausia Vakarų šalyse ir jaukumu bei savitumu pasižymi Rytų kultūrose. Čia keliautojų širdį džiugina nuostabus Balatono ežeras, žemyninės smėlio kopos, kalnai, lygumos. Kulinarinio paveldo gerbėjų gomurį lepina puiki kavinių, restoranų ir užeigų virtuvė, papildyta vietinio vyno gėrimais bei šokoladiniais pyragais. Istorijos mėgėjai čia atras senovines kuklias bažnyteles ir ištaigingus bei netikėtus architektūros sprendimus didžiuliuose rūmuose.
Lankantis Vengrijoje, kurią pasiekti galima tiek lėktuvu, tiek automobiliu ar traukiniais iš Europos didmiesčių, siūlome aplankyti Budapeštą – dviejuose Dunojaus krantuose gyvuojanti ryškiausią šalies miestą, Szepasszoni slėnio vynuogynus, pasigrožėti Balatono ežeru, išbandyti termines-mineralines vonias šalies gydyklose, ar aplankyti vieną iš daugėlio šalyje vykstančių kasmetinių kultūros ir muzikos renginių ar Formula 1 rungtynese Hungaroring trasoje.
Kelionė į Vengriją visada bus labai spalvinga. Saulės nutvieksti ryškiai geltonų salėgražų laukai besidriekiantys iki ryškiai mėlyno horizonto. Sodai su prinokusiais geltonais persikais ir abrikosais, mėlynomis slyvomis ir tamsiai raudonomis trešnėmis. Kai vaikštai siauromis Sent Endre gatvelėmis negali atpėšti akių nuo ryškių paprikų virtinių puošiančių namelių balkonėlius ir pavėsines. Kelionė į Vengriją yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta ragauti. Vengrų virtuvė gausi daržovių troškinių ir sriubų, deginanti aštriosios paprikos prieskoniais. Vengrai labai mėgsta gaminti maistą didžiuliuse katiluose ant laužo. Guliašo, kuris buvo verdamas ant ugnies penkias valandas, skonis yra nepakartojamas! Keliaudami palei Dunojų Budapešto link, pasigrožėję Vyšegrado pilimi būtinai užsukite į Ėgerio ir Tokajaus regioną. Ne tik nusimaudyti terminiuose basienuose, kurių gausu šioje šalies dalyje, bet ir paragauti nuostabiausio vengriško vyno. Vengrijos sostinė Budapeštas šurmuliuoja turistų, studentų juoku. Senasis Peštas ir Vaci pėsčiųjų gatvė – sena ir nauja – viskas čia susilieja į puikų derinį. Trumpam užsukę į garsųjį Budapešto centrinį turgų užtruksite ilgiau ir surasite puikių lauktuvių draugams ir artimiesiem.